Naujas galvos skausmas Rusijai: Turkija nebenori rusiškų dujų ir atominių elektrinių (12)

2015-10-08

Atvėsę Rusijos ir Turkijos santykiai atsiliepia energetiniams projektams. „Gazprom“ pareiškė dukart sumažinantis dujotiekio „Turkish Stream“ („Turkijos srautas“) pajėgumus. Rusijos pusė tvirtina, kad Turkija gaišina projekto įgyvendinimą. Savo ruožtu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad dėl veiksmų Sirijoje Rusija gali prarasti Turkiją kaip sąjungininkę.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Turkija gali nebepirkti rusiškų dujų Turkija gali persvarstyti klausimą dėl rusiškų dujų pirkimo, pablogėjus santykiams su Maskva po incidentų Turkijos oro erdvėje praėjusią savaitę. Tai pareiškė šalies prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas. Pasak jo, Turkija gali pirkti dujas „iš įvairiausių tiekėjų“. R. T. Erdoganas taip pat pareiškė, kad Turkija gali atsisakyti statyti atominę jėgainę „Akkuju“ pagal Rusijos projektą. Šeštadienį Rusijos karinis lėktuvas įskrido į Turkijos teritoriją. Orlaivį perėmė Turkijos naikintuvai F-16 spalio 6 d. Maskva Turkijos oro erdvės pažeidimą patvirtino, tačiau nurodė, kad tai buvo „navigacinė klaida“. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija pateikė Turkijai išsamius paaiškinimus, susijusius su incidentu dėl Rusijos karinių lėktuvų, įsiveržusių į šalies oro erdvę. Jis išsakė viltį, kad incidentas neturės įtakos projekto „Turkijos srautas“ įgyvendinimui. Antradienį Turkijos prezidentas perspėjo Rusiją, kad Rusijos įvykdytas Turkijos oro erdvės pažeidimas yra neleistinas. „Išpuolis prieš Turkiją – tai išpuolis prieš NATO“, – pareiškė Turkijos vadovas. Liepos pabaigoje buvo pranešta apie sustabdytas derybas tarp Maskvos ir Ankaros dėl dujotiekio „Turkijos srautas“ projekto. Niekaip nepavykus išspręsti klausimo dėl nuolaidos rusiškoms dujoms, derybos nutrūko. Turkija tikėjosi 10 proc. nuolaidos, tuo tarpu „Gazprom“ primygtinai reikalavo pradėti projektą ir tik tada derėtis dėl nuolaidos. Sumažino pusiau Po „Gazprom“ sprendimo „Turkish Stream“ metinis pajėgumas sumažintas nuo 63 mlrd. kubinių metrų iki 32 mlrd. kubinių metrų. Dujotiekio „Turkish Stream“ projektas turėjo tapti alternatyva dujotiekiui „South Stream“ („Pietų srautui“), kurio Rusija buvo priversta atsisakyti dėl, kaip aiškinama, Europos Komisijos. Mat ši tikinusi, jog dujotiekis prieštarauja europinėms antimonopolinėms teisės normoms. Omenyje turėtas Trečiasis energetikos paketas, kuriuo draudžiama tai pačiai kompanijai ir tiekti, ir transportuoti dujas.

„Turkish Stream“ turėjo sudaryti keturios gijos, kurių kiekvienos pajėgumai – 15,75 mlrd. kubinių metrų. Dujotiekis turėtų driektis per Juodąją jūrą, Turkijos teritoriją, palei Turkijos-Graikijos pasienį. Toliau rusiškos dujos turėtų pasiekti Europos šalis.

Anksčiau „Gazprom“ skaičiavo, jog gijų jungiamųjų dalių tiesimas atsieis 11,4 mlrd. eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Tačiau ekspertai iš pašalės tikino, jog išlaidos bus dar didesnės.

Neskuba išduoti leidimų

Tačiau pradėti tiesti „Turkish Stream“ nepavyksta, nes Turkija neskuba išduoti tam reikalingų leidimų. Teigiama, jog reikalai stringa, nes nesutariama dėl nuolaidos dujoms, kurią turkams žadėjo „Gazprom“. Rusijos energetikos ministerijos vadovas Aleksandras Novakas spalio 2-ąją kalbėjo, jog nuolaida gali siekti 10,25 proc., tačiau pridūrė, jog tai – dviejų komercinių pusių susitarimas.

„Gazprom“ galva Aleksejus Mileris aiškina, jog sumažinus „Turkish Stream“ pajėgumus jie bus kompensuoti naujais dujų transportavimo pajėgumais šiaurėje – per projektą „North Stream-2“ („Šiaurės srautas-2“). Šis dujotiekis, kurio pajėgumai 55 mlrd. kubinių metrų, bus nutiestas paraleliai jau dabar veikiančiam „North Stream“, einančiam Baltijos jūros dugnu iki Vokietijos.

Kalbų apie tai, jog „Turkish Stream“ pajėgumai bus prikirpti, pasigirdo išsyk po to, kai „Gazprom“ birželį prabilo apie planus tiesti antrąjį „North Stream“.

„Susitelkdamas į „North Stream“ plėtrą „Gazprom“ nusprendė nebepratęsti sudėtingų derybų su Turkija dėl keturių „Turkish Stream“ atšakų“, – komentavo Rusijos naftos ir dujų pramonininkus vienijančios sąjungos atstovas Eldaras Kasajevas.

Jo teigimu, Rusijos pusė nėra tikra, kad dabartiniam Turkijos prezidentui po neeilinių parlamento rinkimų, kurie vyks lapkritį, pasiseks suformuoti parlamentinę daugumą ir sustiprinti prezidento įgaliojimus.

„Rinkimams nenusisekus, dėl visų projektui būtinų dokumentų pasirašymo iškils didelis klausimas“, – samprotavo E.Kasajevas.

Džiaugėsi jau prieš metus

Jis priminė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar prieš metus paskelbė apie pasiektą susitarimą su Turkijos kolegomis dėl „Turkish Stream“ įgyvendinimo. Tačiau dėl įvairių ekonominių ir politinių priežasčių projektas iš mirties taško taip ir nepajudėjo.

„Jei projektas ir liks virtualus, Rusijos pozicijos Europoje susilpnės, nepaisant to, kad „Gazprom“ dujų paklausa Europoje išliks“, – aiškino E.Kasajevas.

Kompanijos „Rusenergy“ partneris Michailas Krutichinas nurodo, kad „Turkish Stream“ atšakų nuo keturių iki dviejų sumažinimas – paties „Gazprom“ siūlymas.

Reikia iš principo

„Turkai kalba, jog užtektų ir vienos atšakos, tačiau tokiu atveju visos dujos atitektų pačiai Turkijai, – kalbėjo M.Krutichinas. – Problema ta, kad nėra sukurta jokios tolesnės infrastruktūros, kuria rusiškos dujos pasiektų Europą, ir niekas neketina to padaryti“.

Tad, M.Krutichino teigimu, kalbėti net ir apie dvi „Turkish Stream“ atšakas – per anksti. Vis dėlto jis pabrėžia: nutiesti dujotiekį per Turkiją, net ir paleidus „North Stream – 2“, „Gazprom“ iš principo labai svarbu. Esmė ta, jog „Turkish Stream“ buvo sumanytas tam, kad būtų galima išvengti dujų eksporto per Ukrainą.

O be dujotiekio per Turkiją, pasak pašnekovo, kai kurie „Gazprom“ partneriai Europoje vis tiek liktų priklausomi nuo tranzito per Ukrainą. Tai – Slovakija, Graikija ir Balkanų pusiasalio šalys.

Tačiau susiklosčius reikalams taip, kokie jie yra šiandien, Rusija apskritai gali prarasti Turkiją kaip sąjungininkę. Tą pareiškė pats Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas.

Santykių paaštrėjimas siejamas su oro erdvės pažeidimais, kuriuos padarė Rusijos kariniai lėktuvai, smogiantys Sirijai. Į Turkijos oro erdvę įsiveržta dukart: 3 ir 4 spalio dienomis.

„Bet kuri ataka prieš mus vertinama kaip puolimas prieš NATO“, – pareiškė R.T.Erdoganas, pridūręs, jog Turkija Rusijos padarytų pažeidimų nepraleis pro akis ir neliks rami bei kantri.

Parengta pagal gazeta.ru.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt