Daugiabučių renovaciją kiekviena valstybė supranta skirtingai. Lietuvoje – tai pastatų apšiltinimas ir apdailinimas, Švedijoje tai – kapitalinis namo, laiptinių, butų ir aplinkos atnaujinimas.

Grynas.lt žurnalistai apsilankė Stokholme ir stebėjo, kaip renovacija vyksta Švedijos sostinėje. Apsilankėme skurdžiausiame Stokholmo rajone, kuris po daugiabučių renovacijos neatpažįstamai pakeitė savo veidą.

Svarbiausia, kad čia buvo ne tik namai atnaujinti, o sukurta infrastruktūra ir sukurtos naujos darbo vietos. Vis dėlto palyginę abiejų šalių renovacijos procesus galime teigti, kad švediškas požiūris į renovaciją labai skiriasi nuo lietuviškojo.

Apžiūrėjome Stokholmo rajoną, kuriame nedarbo lygis siekia 50 proc. ir gyvena daugybė imigrantų bei fiksuojamas didelis nusikalstamumas. Šiame rajone prieš renovuojant pastatus iš jų buvo iškeldinti visi gyventojai ir buvo renovuota ne tik pastato išorė, kaip Lietuvoje, bet ir vidus, atliktas kapitalinis butų remontas, sutvarkyti virtuvės ir vonios kambariai.

Apie įvykdytą projektą pasakojo projekto koordinatorė Camilla Edvinsson.

Visur – saulės baterijos

„Pirminis planas buvo vietoj šių namų pastatyti naujus pastatus ir gyventojus iškraustyti kažkur į kitus rajonus, tačiau įvyko didelis konfliktas, nes jie nenorėjo palikti savo namų, savo rajono, kai kurie žmonės sakė, kad čia jau pragyveno kelios šeimos kartos. Jie iš tikrųjų norėjo gyventi čia, taigi miestas turėjo galvoti iš naujo ir mes nusprendėme renovuoti pastatus. Šis projektas tęsėsi iki 2014 metų, taigi dabar jau turime jo išvadas. Tačiau jis buvo toks sėkmingas, kad buvo pratęstas ir dabar renovuojama dar daugiau namų“, - pasakojo C. Edvinsson.

Anot jos, buvo svarbu, kad namai būtų draugiški aplinkai: „Tačiau vienas iš svarbiausių dalykų - rajone užtikrinti saugumą, taip pat pagerinti švietimo ir mokslo sistemą, sukurti daugiau darbo vietų. Šiame rajone yra daugybė imigrantų ir yra 50 proc. nedarbo lygis. Mes turėjome vyriausybės paramą – beveik 6 milijonus eurų, o likusią dalį dengė gyventojai. Pradėjome dirbti su atsinaujinančiais energetikos šaltiniais, kūrėme patogią viešojo transporto susisiekimo sistemą. Dar vienas mūsų tikslas buvo išsaugoti tokią pastatų išvaizdą, kokia ji yra, išsaugoti autentiką, kad jūs nepamatytumėte skirtumo tarp renovuoto ir nerenotuoto pastato. Žinoma, mes pastatus apšiltiname, tačiau nekeičiame jų fasado.“

Ant renovuotų pastatų stogų ir fasadų sumontuota daugybė saulės baterijų, kad energija kainuotų mažiau: „Turime 10 tūkst. kvadratinių metrų saulės kolektorių ir jie sugeneruoja 15-20 proc. pastato elektros energijos. Taip pat juos turime ir ant viešų pastatų rajone, pavyzdžiui, baseino. Čia sukaupiama labai daug saulės energijos, vos ne daugiausiai visoje Švedijoje ir gyventojai tuo didžiuojasi. Tai labai stipri motyvacija jiems, mes sukūrėme tarsi šios vietos tapatybę.“

Mokė važiuoti dviračiais ir įdarbino gyventojus

Dar vienas iš svarbiausių uždavinių, pasak pašnekovės, buvo patogi transporto sistema.

„Mes rūpinamės dviračių infrastruktūra, pradėjome automobilių skolinimo sistemą. Pirmiausiai peržiūrėjome, koks yra susisiekimas rajone dviračiais, pasiėmėme žemėlapį ir pasistengėme sukurti gerą transporto sistemą dviračiams. Daug žmonių, kurie čia gyvena, nemoka važiuoti dviračiais ir niekada to nebandė, todėl mes organizavome kursus ir mokėme žmones važiuoti dviračiais, nupirkome daug dviračių, kuriuos galima skolintis dienai ar valandai“, - aiškino C. Edvinsson.

Pašnekovė pasakojo apie sistemą, kaip gyventojai pasirinko, kokios renovacijos nori: „Mums buvo labai svarbus dialogas su gyventojais. Kiekvienas namas nusprendė, kiek jis nori renovuoti savo pastatą. Renovuotame pastate nuoma auga, įmonė, kuri nuomoja butus, nusprendė, kad minimali suma, kiek nuoma turi kilti trijų kambarių butui, yra apie 100 eurų. Renovuoti pastatą yra būtina, būtina pakeisti virtuvę, vonios kambarį, nes pastatai pastatyti apie 1970 metus.

Gyventojai gali rinktis skirtingas grindis, sienų medžiagas kambariuose ir virtuvėje, jie gali pasirinkti didesnę sumą ir daugiau renovuoti savo butus. Buvo svarbu susitarti su gyventojais, kadangi tai yra skurdi zona ir jeigu renovuosime pastatus ir sukursime prabangesnius butus, gyventojai paprasčiausiai negalės čia gyventi ir išsimokėti nuomos, todėl buvo būtina tartis su jais. Visi žmonės balsuoja priimdami sprendimą. Daug šiame rajone gyvenančių žmonių niekuomet neturėjo galimybės balsuoti, todėl kiekvieną procesą mes bandome išspręsti demokratiniu keliu ir tai irgi savotiška pamoka žmonėms.“

Dar vienas iš neįtikėtinų dalykų – renovacija žmonėms padėjo susirasti darbus: „Labai svarbu vietiniams gyventojams suteikti darbo vietas ir mes renovacijai įdarbinome žmones iš šio rajono. Po to labai daug žmonių gavo darbus, nes kai tu pažįsti ir išmokai žmones, tuomet daug lengviau juos pasamdai.“

Ar seksime švedų pavyzdžiu?

Aplinkos viceministrė, atsakinga už renovaciją Lietuvoje, Daiva Matonienė paklausta, kaip vertina Švedijos pavyzdį, teigė, kad atsinaujinančios energijos šaltiniai vis dažniau naudojami ir Lietuvoje.

„Skatiname ir ieškome būdų, kaip paskatinti daugiabučių namų gyventojus taikyti ir kitas alternatyvias energijos gavimo priemones: ir saulės kolektorius, ir geoterminį šildymą. Yra gerų pavyzdžių, kurie galės būti praktiniai skatinimo mechanizmai tolimesniems renovacijos projektams“, - sakė D. Matonienė.

Viceministrė išvardijo rajonus, kuriuose esantys namai naudoja alternatyvius energijos šaltinius: „Yra tokių namų Vilniuje, Varėnoje, Mažeikiuose, Alytuje labai pasiteisino geoterminis šildymas. Tai nėra daroma masiškai, bet pavieniai projektai atsiranda. Ypatingai dėl saulės baterijų, jas naudoja labiau privatūs namai. Manau, kad technologijos labai greitai vystosi, todėl jos labiau pigs, bus efektyvios ir apsimokės jas diegti.“

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt

Autoriai: Birutė Davidonytė

Komentarai (2)