Išorinės vaizdo plokštės: privalumai ir trūkumai

Išorinės vaizdo plokštės turi savo vidinę atmintį, todėl visi kompiuteryje integruotos operatyvios RAM atminties resursai be jokių išimčių gali būti išnaudojami operacinės sistemos poreikiams. Vis dėlto naujos kartos išorinės vaizdo plokštės kartais siūlo ir kiek kitokią atminties konfigūraciją. Ji leidžia išnaudoti ne tik vidinius atminties resursus, tačiau taip pat numato specialią galimybę, kuri esant išskirtiniam išorinės vaizdo plokštės našumo poreikiui taip pat leidžia „pasiskolinti“ šiek tiek papildomos atminties ir iš RAM.

Maksimalų ir aukščiausio lygio grafinio turinio apdorojimo našumą kol kas vis tiek gali užtikrinti tik išorinės vaizdo plokštės. Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad išorinės vaizdo plokštės pranašumą prieš integruotas vaizdo plokštes jau įgyja vien dėl to, kad naudoja GDDR5 tipo atmintį. Pastaroji yra kur kas spartesnė nei integruotos vaizdo plokštės naudojama DDR3 ar DDR4 tipo RAM atmintis. Be to, profesionaliose išorinėse vaizdo plokštėse integruojamos GDDR5 atminties dydis dabar taip pat gali būti daugiau nei įspūdingas, nes kartais siekia net 8 GB.

Šiuo atveju bene didžiausia kylanti problema būna tik ta, kad toks skaitmeninės grafikos stebuklus kuriantis „geležiukas“ – itin reiklus energijos resursų atžvilgiu bei taip pat į aplinką yra linkęs išskirti labai daug perteklinės šilumos. Taigi įsigijus ypač galingą išorinę vaizdo plokštę stacionarių kompiuterių savininkams retsykiais papildomai dar prireikia investuoti pinigus į pakankamos galios maitinimo bloką bei taip pat labai dažnai tenka pagalvoti ir apie aušinimo sistemos atnaujinimą.

Išorinės vaizdo plokštės labiau vertinamos ir dėl tos priežasties, nes jas integruoti net ir į naujai įsigytą kompiuterį yra kur kas lengviau. Kitaip sakant, šiuo atveju vienintelis faktorius, kuris gali sutrukdyti panaudoti seną išorinę vaizdo plokštę naujame kompiuteryje – jungčių nesuderinamumas. Vis dėlto dabar motininių plokščių papildomos jungtys yra griežtai standartizuojamos, todėl su tokio pobūdžio problema didžioji dalis kompiuterių savininkų šiuo metu dažniausiai jau niekada nesusiduria.

Išorinių vaizdo plokščių kaina taip pat yra kiek didesnė nei integruojamų motininėje plokštėje. Nepaisant to, rinkoje dabar tikrai galima rasti tiek bazinės konfigūracijos ir santykinai pigių, tiek profesionalų išorinių vaizdo plokščių, kurių kainą galima drąsiai lyginti netgi su pilnai sukomplektuoto biudžetinio kompiuterio kaina. Pastarosios ypatingos tuo, nes yra aprūpinamos itin galingais grafiniais procesoriais GPU, turi kur kas daugiau VRAM tipo atminties ir dažniausiai lygiagrečiai geba palaikyti bei aptarnauti ženkliai daugiau vaizdo išvesties kanalų.

Galimi variantai

Taigi komplektuojant kompiuterį kiekvienas pirkėjas turi tokias galimybes.

1. Tik integruota. Jeigu kompiuterį planuojama naudoti tik naršymui internete, muzikos klausymui, tekstinių dokumentų kūrimui ir redagavimui bei kitoms bazinio lygio užduotims, tai toks pirkėjas nebejotinai bus patenkintas ir motininėje plokštėje integruotos vaizdo plokštės galimybėmis bei našumu.
2. Tik išorinė vaizdo plokštė. Vis dėlto jeigu kompiuterį planuojama naudoti grafinės ar vaizdo medžiagos kūrimui bei redagavimui, kompiuteriniams žaidimams ir kitoms daugialypės terpės užduotims aptarnauti, tai toks pirkėjas net nedvejodamas turėtų investuoti į našios išorinės vaizdo plokštės įsigijimą.
3. Tik integruota su galimybe įdėti išorinę vaizdo plokštę. Vis dar dvejojantiems pirkėjams tiesiog rekomenduojama rinktis tokius kompiuterius, kurių motininės plokštės turi papildomas išorinei vaizdo plokštei tinkamas jungtis. Esant tokiam scenarijui išorinę vaizdo plokštę bus galima įsigyti kiek vėliau, kai naudojimosi kompiuteriu įpročiai praktiškai leis įsitikinti jog motininėje plokštėje integruotos vaizdo plokštės našumo galimybės iš tikrųjų nėra pakankamos.

4. Hibridinis variantas - integruota + išorinė. Našios išorinės vaizdo plokštės galimybės dažniausiai būna aktualios bei reikalingos tik stacionarių kompiuterių savininkams. Tuo tarpu nešiojamų kompiuterių turėtojams kur kas dažniau tenka tenkintis kiek mažiau našiu hibridiniu sprendimu, kuris pagrįstas dviejų nepriklausomų vaizdo plokščių naudojimu (integruotos ir išorinės). Pastarasis tokio tipo kompiuteriuose patrauklus todėl, nes leidžia pasiekti santykinai gerą balansą tarp baterijos energijos resursų suvartojimo ir spartos galimybių.

   Nešiojamame kompiuteryje tai realizuojama praktiškai įvertinant vaizdo apdorojimo posistemės resursų poreikį ir baterijos įkrovos likutį tam tikru laiko momentu. Pavyzdžiui, jeigu tam tikru momentu vaizdo apdorojimo posistemės resursų poreikis yra labai minimalus (naršymas internete, teksto dokumentų kūrimas ir t.t.), tai kompiuteris laikinai gali deaktyvuoti prieigą prie išorinės vaizdo plokštės. Būtent toks sprendimas labiausiai naudingas dėl tos priežasties, nes leidžia dinamiškai kontroliuoti ir optimizuoti baterijos energijos resursų sunaudojimą realiu laiku.

   Tuo tarpu dirbant su vaizdo apdorojimo resursų reikalaujančios programomis ar žaidžiant žaidimus reikiamas našumas jau būna pasiekiamas pasinaudojant kompiuteryje įdiegtos išorinės vaizdo plokštės galimybėmis. Kitaip sakant, jeigu sistema jaučia, kad ji turi nuolatinį nepertraukiamą elektros maitinimą ir baterijos resursų taupyti nėra visiškai jokio poreikio, tuomet nešiojamas kompiuteris dėl įdiegto hibridinio sprendimo dinamiškai vaizdo apdorojimo užduotis perleidžia kur kas didesniu našumu pasižyminčiai išorinei vaizdo plokštei.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (2)