Ilgai dvejojusi NATO apsisprendė: nuolaidžiavimo ir abejonių laikas praėjo, dabar parodysime jėgą (33)
NATO šalių lyderiai penktadienį Varšuvoje nusprendė kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„NATO viršūnių susitikime patvirtinta, kad kiekvienoje Baltijos valstybėje ir Lenkijoje bus dislokuota po 1000 karių daugianacionalinį sąjungininkų batalioną, kuriuos formuos JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Kanada“, - rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.
Lietuvoje bataliono formavimui vadovaus Vokietija, savo pajėgomis prie jo prisidės Beniliukso šalys, Norvegija ir Prancūzija. Latvijos bataliono formavimui vadovaus Kanada, Estijos – Jungtinė Karalystė, Lenkijos – Jungtinės Valstijos.
„Gavome viską, ko tikėjomės, dėl ko tarėmės, dėl ko derėjomės“, - žurnalistams Varšuvoje sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Jos pasisakymo įrašą išplatino prezidentės spaudos tarnyba.
Šalies vadovė teigė, kad vokiečiai prie bataliono prisidės didžiausiu karių skaičiumi, o kitos šalys turėtų atsiųsti nuo 150 iki 200 karių.
Ji nurodė, kad į bataliono atidarymą Lietuvoje pasirengęs atvažiuoti Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henri (Anri).
„Matome didžiulį palaikymą ir supratimą NATO šalių ir norą dalyvauti mūsų regione, ginant ir atgrasant potencialius agresorius“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Taip pat NATO viršūnių susitikime patvirtintos priemonės, kuriomis būtų siekiama apsaugoti Baltijos šalis nuo galimos karinės izoliacijos ir NATO pastiprinimo atėjimo blokados. Šios priemonės įtrauktos į NATO gynybos planus ir bus patikrintos per simuliacijas pratybose.
Sutarta ir dėl NATO gynybos planų atnaujinimo pagal realius grėsmių scenarijus ir nuolatinio jų testavimo intensyviose pratybose. Taip pat užsitikrintas greitesnis Aljanso sprendimų priėmimo mechanizmas – nuo šiol sprendimus dėl greitojo reagavimo pajėgų panaudojimo priims NATO karinių pajėgų vadas Europoje, o ne Šiaurės Atlanto Taryba.
Reaguodama į papildomus NATO pajėgumus Vidurio ir Rytų Europoje Rusija kaltina Aljansą provokacijomis prie jos vakarinių sienų ir teigia, kad Karaliaučiaus krašte gali dislokuoti „Iskander“ raketas.
Rusija taip pat pranešė sukursianti tris divizijas pietvakarių regione, bet nėra iki galo aišku, ar tai būtų nauji pajėgumai, ar pertvarkomi seniau esantys daliniai.
Aljansas pasiryžo ginti Baltijos šalis
Sprendimu dislokuoti tarptautinius batalionus Baltijos šalyse Aljansas parodė, kad kiekviena šalis pasiryžusi jas ginti, sako politologas Linas Kojala.
„Tam pasiryžo visas Aljansas, tai nebėra tik amerikiečių sprendimai ar Rytų valstybių prašymai. Tai yra konkretūs sprendimai, prie kurių prisideda netgi tokios šalys, kaip Vokietija, kurios įprastai buvo gerokai atsargesnės“, - BNS penktadienį telefonu iš Varšuvos sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas.
Jis Varšuvoje dalyvavo ekspertų forume, kuriame buvo kalbama apie Aljanso viršūnių susitikimą.
L. Kojala sakė, kad su sprendimais dėl papildomo NATO buvimo Vidurio ir Rytų Europoje susijęs optimizmas visgi yra persunktas nerimo dėl Rusijos, „kurios veiksmai kelia pavojų visai Europai ir jos saugumo architektūrai“.
Ekspertas teigė, kad nors Lietuva į Aljansą įstojo prieš 12 metų ir NATO tada politiškai įsipareigojo šaliai taikyti kolektyvinės gynybos straipsnį agresijos atveju, bet praktiškai tam padaryti reikalingi sprendimai buvo atidėti ateičiai.
„Būtent dabar ir priimami tie sprendimai, kurie išsprendžia šį klausimą“, - kalbėjo politologas.
Nepaisant vis aštresnės konfrontacijos tarp NATO ir Rusijos, šių šalių diplomatai susitiks Briuselyje po viršūnių susitikimo.
Tačiau L. Kojala sakė, kad tokie susitikimai bus kitokie, nes nuo šiol NATO palaiko dialogą su Rusija iš stipriųjų pozicijos.
„NATO nebando Rusijos patenkinti ir įgyvendinti jos reikalavimų, nes jeigu NATO dialogą vykdytų iš silpnųjų pozicijų, tai yra bandytų ieškoti dialogo, nepriimdama sprendimų, kurie yra adekvatūs, (...) jis būtų bevertis ir net rodantis silpnumą“, - teigė ekspertas.
