Vaizdo registratoriai automobiliuose vis labiau populiarėja. Šių prietaisų nauda nekelia abejonių – įrašai padeda tirti nelaimingus eismo įvykius, apsaugoti nuo sukčiavimo, fiksuoti įvykius stovėjimo aikštelėse, eismo pažeidimus, automobilio vairuotojo elgesį, netikėtus įvykius kelyje, užginčyti nepagrįstas ar neteisėtas baudas.

Viešai internetinėje erdvėje paskelbti įrašai sulaukę didelio visuomenės dėmesio ir reakcijos atlieka ir prevencinę funkciją.

Tačiau vaizdo registratoriais padarytų įrašų skelbimas internete kelia vis daugiau diskusijų ir dėl privatumo apsaugos. Mykolo Romerio universiteto profesorius Darius Štitilis ir lektorius Marius Laurinaitis teigia, jog Lietuvoje vaizdo registratorius naudojimas ir viešas įrašų skelbimas leidžiamas, tačiau tokių įrašų viešinimas gali būti traktuojamas ir kaip pažeidimas, jei nesilaikoma Lietuvoje nustatytų asmens duomenų apsaugos principų.

Kalbinti asmens duomenų apsaugos specialistai vairuotojams siūlo atkreipti dėmesį, jog vaizdo registratorių naudojimo automobiliuose teisinis reguliavimas bei traktavimas nepaisant visoje ES galiojančios Bendrosios duomenų apsaugos direktyvos Europoje taip pat skiriasi, todėl kai kuriuose šalyse vaizdo registratorių naudojimas gali būti traktuojamas ir kaip nelegalus. Tad kalbamės ne tik apie pačius vaizdo registratorius, bet ir apie vaizdo įrašų skelbimo teisėtumą. –

 - Kada atsirado pirmieji vaizdo registratoriai, kam jie buvo skirti, kokios tendencijos?

Marius Laurinaitis. Pirmieji vaizdo registratoriai atsirado devintajame dešimtmetyje JAV Teksaso valstijos policijos automobiliuose siekiant padidinti pareigūnų saugumą. Pirmosios vaizdo fiksavimo kameros vaizdą ir garsą fiksavo VHS tipo kasetėse, o pirmieji vaizdo registravimo įrangos diegimo bandymai JAV policijos automobiliuose buvo brangūs ir nepatogūs.

Vis dėl to vaizdo registratorių nauda buvo akivaizdi – jie ne tik padėjo fiksuoti pažeidimus, bet ir užtikrino policijos pareigūnų elgesio kontrolę, piktnaudžiavimo pareigomis prevenciją, o remiantis įrašais policijos įstaigos atstovaudavo pareigūnams, kurie buvo kaltinami netinkamu elgesiu tarnybos metu. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje vaizdo registratoriai paplito ir kitų šalių policijos automobiliuose, o pingant technologijoms tapo prieinami eiliniams vartotojams, todėl ir automobilių su vaizdo registratoriais skaičius greitai didėjo.

Nė vienoje šalyje jie netapo tokie populiarūs kaip Rusijoje. Šioje šalyje prasidėjo aktyvus sukčiavimas automobilių draudimo srityje, o vairuotojai tapdavo inscenizuotų eismo įvykių aukomis. Siekdami apsisaugoti jie pradėjo masiškai naudoti vaizdo registratorius. Rusijoje vaizdo registratoriai gaminami ir platinami visiškai teisėtai ir tai populiarus apsisaugojimo būdas.

Darius Štitilis. Tikėtina, kad tobulėjant technologijoms vaizdo registratoriai netolimoje ateityje taps ir dėvimu įrenginiu. JAV policijos pareigūnai jau šiandien dėvi taip vadinamas „body cameras“, prisegtas prie policininko tarnybinės aprangos. Jos fiksuoja viską, kas vyksta aplink. Policininkai turi aiškias instrukcijas, kada, kaip ir kodėl reikia dėvimu vaizdo registratoriumi fiksuoti vaizdą. Tik laiko klausimas, kada tokios „body cameras“ bus pradėtos naudoti masiškai, todėl asmeninio privatumo klausimai ateityje taps tik dar aktualesni

– Pastaruoju metu kyla nemažai diskusijų dėl vaizdo registratorių naudojimo ir įrašų skelbimo teisėtumo. Kodėl apskritai svarbu teisiškai reglamentuoti vaizdo registratorių naudojimą?

 M. L. Pastaruoju metu vartotojai vis labiau vertina savo privatumą. ES duomenų apsaugos reforma sukėlė įvairių diskusijų, tad privatumo užtikrinimas naudojant vaizdo registratorius, teisinis reguliavimas taip pat turi būti deramai įvertintas. Iki šiol ES taikomos bendrosios privatumo apsaugos normos ir principai. Tačiau vaizdo registratorių naudojimas įvairiose situacijose, o vėliau jais užfiksuotos vaizdo medžiagos paskelbimas socialiniuose tinkluose ar kitose viešosiose platformose, tarkim, „Youtube“ kelia diskusijas, ar visais atvejais užtikrinama asmenų teisė į privatumą ir kokios to privatumo ribos.

D. Š. Dažniausiai vaizdo duomenys iš vaizdo registratorių viešai skelbiami įvykus tam tikram incidentui ar pažeidimui. Vis dėlto dažnai kyla klausimų, ar konkretus pažeidimas nusveria kitų žmonių teisę į privatumą? Kaip reiktų vertinti savavališką atsitiktinai nufilmuotų asmenų viešinimą? Ar apskritai toks viešinimas įmanomas? Jei taip, kokia turėtų būti įrašo trukmė? Ar galima viešinti įrašą iki incidento ir po incidento...

Viena didžiausių dėl vaizdo registratorių kylančių problemų – galimas piktnaudžiavimas kitų asmenų teise į privatumą ne tik įrašant, bet ir paviešinant kito asmens privatų gyvenimą atskleidus įrašą. Vartotojai dažnai viešina neva pažeidimo ar incidento faktą, tačiau dažnai viešinama ir su pažeidimu ar incidentu nesusijusi medžiaga.

Galima diskutuoti, ar vaizdo registratorių nauda atsveria tariamas grėsmes privatumui. Vis dėlto nepaisant praktinės vaizdo registratorių naudos, teisė į privatumą išlieka ir turi būti gerbiama. Kita vertus, ši teisė nėra absoliuti ir tam tikrais pagrįstais atvejais gali būti ribojama. Dėl to labai svarbus atitinkamas teisinis reguliavimas, susijęs su privatumo apsauga ir vaizdo registratorių panaudojimu.

– Ar toks teisinis reglamentavimas įformintas kitose, ypač Europos Sąjungos šalyse?

M. L. Vaizdo registratoriai populiarėja daugelyje šalių. Kai kurios Europoje draudimo kompanijos gali pasiūlyti mažesnes įmokas vairuotojams, kurie automobiliuose naudoja vaizdo registratorius. Tačiau keliose Europos šalyse vaizdo registratorių naudojimo taisyklės gana griežtos, todėl jose patartina vaizdo registratoriais geriau nesinaudoti.

– Kokiose šalyse?

M. L. Gana principingą poziciją dėl vaizdo registratorių teisėto naudojimo išsako mažiausiai trys Europos šalys. Viena iš tokių – Austrija. Pagal Austrijos duomenų apsaugos tarnybos išaiškinimą vaizdo registratorių naudojimas automobiliuose – nėra savo aplinkos vaizdo fiksavimas. Taigi Austrijoje vaizdo registratorių naudojimas faktiškai uždraustas, o vairuotojas, kuris naudoja vaizdo registratorius savo automobilyje, gali būti nubaustas ir 10 000 eurų bauda, o pakartotinu atveju – net 25 000 eurų bauda. Šioje šalyje į vaizdo registratorių fiksavimo lauką patekę kiti asmenys gali reikalauti žalos atlyginimo net iki 20 000 eurų.

Vis dėlto Austrijoje vaizdo fiksavimas įvykus autoįvykiui nėra draudžiamas, o asmuo turi pilną teisę rinkti įrodymus, kurie gali jam padėti apsiginti sprendžiant apie jo kaltę. Vokietijoje buvo priimtas daug diskusijų sukėlęs sprendimas, kad vairuotojai savo vaizdo registratoriais darytų įrašų negali perduoti policijai, draudimo bendrovėms ir panašioms organizacijoms ar viešai paskelbti jų internete.

Kiekvienu tokiu konkrečiu atveju jam gali būti skiriama bauda net iki 300 000 eurų. Nors Vokietijoje specialių teisės normų dėl vaizdo registratorių naudojimo ir įrašų skelbimo draudimo nėra priimta, teismų praktika aiškinant bendrąsias teisės normas dėl privatumo yra pakankamai principinga.

Dar viena šalis, kurioje gali kilti teisinių problemų dėl vaizdo registratorių naudojimo – Liuksemburgas. Šioje šalyje vaizdo stebėjimą reglamentuoja tik vieninteliu atveju – kai reikia stebėti viešas vietas nusikaltimų prevencijos ir tyrimo tikslais. Nors automobilio vidus yra laikoma privačia erdve, tačiau filmuoti iš automobilio viešąjį erdvę taip pat draudžiama. ​

– Kokia teisinė situacija dėl vaizdo registratorių Lietuvoje?

D. Š. Lietuvoje vairuotojui įsirengus vaizdo registratorių savo automobilyje, jo surinkti duomenys traktuojami kaip informacija surinkta asmeniniais tikslais ir duomenų apsaugos įstatymas netaikomas. Kita situacija su įmonės automobiliais. Jei vaizdo registratorius įrengiamas įmonei priklausančiame automobilyje, įmonė tampa surinktų duomenų valdytoju ir šiuo atveju jau būtų taikomos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos. Skirtingai negu kitose Europos šalyse Lietuvoje kol kas nėra reglamentuotas ir vaizdo registratorių naudojimas, nors, tarkim, dabar visuose naujuose autobusuose šie prietaisai jau yra įmontuojami.

Komentarai (2)