Pamirškite nuobodų Palangos tiltą: ateityje čia bus restoranas, ant kurio leisis sraigtasparniai (4)
Palangos savivaldybė sulaukė verslininkų pasiūlymo pratęsti jūros tiltą, o ant naujo priestato įrengti kavinę, virš kurios atsirastų net terasa su nusileidimo aikštele sraigtasparniams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įpūsti gyvybės daugiau nei šimtmetį Palangos kurortą simbolizuojančiam jūros tiltui pasiūlė „Amberton“ viešbučių grupė.
„Visame pasaulyje panašūs statiniai jūroje nėra skirti vien tiktai pasivaikščioti – ant jų įrengiami restoranai, prieplaukos, net atrakcionai. Palangos tiltas atrodo kaip balta varna, palyginus net su esančiais kaimyninės Lenkijos ar Vokietijos kurortuose. Jis labiau primena kaimo tvenkinio lieptą“, – teigė naująją tilto koncepciją paruošęs architektas Edgaras Nėniškis.
Tiltas gerokai pailgėtų
Keletą žinomų viešbučių Lietuvoje valdanti įmonė kurortui pasisiūlė esamą tiltą pratęsti beveik 30 metrų.
Viena jo iki 11 metrų platėjanti atšaka pakiltų į beveik 4 metrų aukštį ir virstų terasa, kurioje būtų įrengta sraigtasparnių leidimosi aikštelė. Tuo metu, kai sraigtasparnio nėra, terasa taptų apžvalgos aikštele. Kylant arba leidžiantis sraigtasparniui patekti ant jos nebūtų leidžiama.
Po terasa būtų įrengtas apie 100 kvadratinių metrų ploto panoraminis restoranas, kurio sienos būtų iš audroms atsparaus stiklo konstrukcijų.
Sraigtasparniu būtų teikiamos pramoginių pasiskraidymų paslaugos. Prie priestato numatoma įrengti prieplaukas pramoginiams kateriams ir jachtoms, kuriomis poilsiautojai būtų plukdomi į jūrą.
Pavadino tik labdara
Savivaldybei šį pasiūlymą pateikusios įmonės valdybos narys Rimantas Jasiukėnas svarstė, jog tokiam tilto priestatui reikėtų apie 3 mln. eurų.
„Šis projektas būtų labiau dovana miestui, nes jis niekuomet neatsipirktų. Nebent restoranas vėliau būtų parduodamas“, – įsitikinęs verslininkas.
Jo teigimu, iš apžvalginių paskraidymų sraigtasparniu daug neuždirbsi, nes tokios pramogos savikaina yra didelė, o nedideliame sraigtasparnyje per mažai vietų keleiviams. Neva nedaug pelno duotų ir restoranas, nes jame galėtų būti siūlomi tiktai gėrimai ir lengvi užkandžiai.
Norint pasiūlyti platesnį asortimentą, tektų įrengti virtuvę, į tilto galą atvesti vandentiekį ir kanalizaciją. Pasak R.Jasiukėno, tai įgyvendinti būtų pernelyg sudėtinga ir brangu.
Siūlė ir „Kauno grūdai“
Palangos meras Šarūnas Vaitkus pritarė verslininkų idėjai pasivaikščiojimą jūros tiltu papildyti prasminga pramoga.
„Tai neabejotinai mūsų tiltui suteiktų daugiau patrauklumo. Tačiau nėra aišku, kaip tai įgyvendinti. Tiltas yra savivaldybės nuosavybė, tačiau pati jūros teritorija priklauso valstybei. Neaišku, ar norint ką nors statyti kalant polius į jūros dugną nereikėtų Vyriausybės pritarimo“, – svarstė kurorto vadovas.
Tai jau ne pirmas verslininkų pasiūlymas ant jūros tilto pastatyti restoraną. Prieš penkerius metus tokį projektą finansuoti savivaldybei siūlė bendrovė „Kauno grūdai“.
Kauniečiai buvo užsimoję prie tilto galo pristatyti apie 200 kvadratinių metrų ploto statinį, ant kurio būtų buvęs įrengtas dviejų aukštų restoranas su sraigtasparnio leidimosi aikštele ant stogo ir prieplaukomis.
Bendrovės apskaičiavimais, tokio projekto įgyvendinimas litais tuomet būtų kainavęs apie 4,35 milijono. Bet projektas įstrigo, nes tokios statybos jūroje nenumatė teritoriniai planavimo dokumentai.
Savivaldybei kilo dar daug neaiškumų
Šįmet patvirtintame specialiajame paminklosauginiame plane toks tilto pratęsimas jau yra numatytas. Tad bent šiuo atžvilgiu kliūčių nėra. Tačiau lieka neaišku, kokį konkursą turėtų paskelbti savivaldybė.
„Patys finansuoti tokios statybos negalime. To nedarys ir valstybė. Paprasčiausia būtų skelbti koncesijos konkursą, kurį laimėtų didžiausias investicijas pasiūliusi įmonė. Pristatytą tilto dalį naudotų konkursą laimėjusi įmonė, kuri po 25 metų šį turtą perduotų savivaldybei“, – svarstė meras Š.Vaitkus. Tačiau toks būdas vargu ar būtų priimtinas verslui.
„Per 25 metus norint bent susigrąžinti investuotus 3 mln. eurų, kasmet iš kavinės ir pramogų reikėtų gauti po 120 tūkst. eurų pelno. Vargu ar tai įmanoma. Labiau suprantama būtų, jei konkurso nugalėtojui tilto priestatą būtų leidžiama statyti kaip savo nuosavybę. Tuomet, manau, šiuo projektu susidomėtų ir tarptautinės kompanijos“, – teigė R.Jasiukėnas.
Anot jo, svarbiausia, kad savivaldybė žengtų bent pirmąjį žingsnį ir apsispręstų dėl konkurso bei jo sąlygų.
