Terminą „robotas“ pirmasis pavartojo rašytojas Karelas Čapekas, panaudodamas čekų kalbos veiksmažodį robotovat, kuris reiškia „dirbti“ arba „vergauti“.

Nors yra sukurta įvairių formų robotų, dažna jų paskirtis - vietoje žmogaus atlikti monotoniškus ar pavojingus darbus. Robotu galima pavadinti ir kompiuterį su įdiegta dirbtinio intelekto programine įranga, gebančia automatizuoti darbą kompiuteriu.

Kompiuteriai nuo pat jų sukūrimo talkina inžinieriams ir mokslininkams, kadangi atlieka skaičiavimus, grafiškai pavaizduoja duomenis, internete suranda ir parsiunčia reikalingus dokumentus, palengvina brėžinių braižymą ir pan. Kad atliktų šiuos veiksmus, kompiuterį valdantis žmogus turi būti tinkamai pasirengęs ir įtemptai dirbti, programuodamas ar grafine sąsaja formuodamas užduotis kompiuteriui.

Ar gali šiuos veiksmus vietoje žmogaus atlikti pats kompiuteris?

Atsakymą suteikia dirbtinio intelekto kūrimo 50 metų istorija su pakilimų ir sąstingių laikotarpiais. Vienas išskirtinių šios istorijos įvykių - IBM kompanijos kompiuterinės sistemos „Deep Blue“ pirmoji pergalė prieš pasaulio šachmatų čempioną G. Kasparovą 1996 metais. Po metų panašus kompiuteris valdė erdvėlaivio „Pathfinder“ kelionę į Marsą, o patobulintas „Deep Blue“ laimėjo prieš G. Kasparovą 6 partijų mačą 3½ : 2½.

2011 metais taip pat IBM sukurtas superkompiuteris „Watson“ televizijos viktorinoje „Jeopardy“ nugalėjo šio žaidimo lyderius. 2014 metais bendrovė „Google“ įsigijo dirbtinio intelekto kūrimo įmonę „Deep Mind“. Šio sandorio pasekmė - kompiuterinė sistema AlphaGo 2016 metų kovo mėnesį nugalėjo Go žaidimo pasaulio čempioną Lee Se-dol.

Šie plačiai aptarinėjami faktai demonstruoja, kad specializuotose siaurose srityse dirbtinis intelektas jau gali įgyti pranašumą prieš žmones. Galima rasti informacijos, kaip dirbtinis intelektas panaudojamas moksliniuose tyrimuose.

Britų mokslininko Rosso Kingo vadovaujama grupė iš Aberystwyth ir Kembridžo universiteto tyrėjų sukūrė robotą „Adam“ (Adomas), skirtą tyrimams biotechnologijų srityje. 2009 metais žurnale „Science“ buvo paskelbta, kad Adomas sugeba kurti hipotezes, planuoti eksperimentus šioms hipotezėms patikrinti, vykdyti eksperimentus, naudodamas laboratorinius robotus, interpretuoti gautus rezultatus, kartoti šį ciklą.

Robotas Adomas pasiekė mokslinių rezultatų, savarankiškai tirdamas mielių genomą. Vėliau tuos pačius rezultatus pakartojo tyrėjų žmonių grupė. Šiuo metu Rossas Kingas savo darbą tęsia Mančesterio universitete.

2015 metais buvo paskelbta apie roboto „Eve“ (Ieva) sukūrimą, skirtą vaistų kūrimui. Tikimasi, kad tokių robotų panaudojimas turėtų gerokai atpiginti naujų vaistų kūrimą.

Šiemet pasaulį apskriejo Australijos fizikų žinia, kad dirbtinio intelekto sistema sugebėjo per vieną valandą sukurti ir atlikti itin šaltų dujų pagaminimo eksperimentą. Už panašų darbą žmonių mokslininkų grupei 2001 metais buvo skirta Nobelio premija.

Dirbtinio intelekto pažanga ne tik džiugina, bet ir baugina. Šiuo metu diskutuojama apie technologinį singuliarumą, t. y. tokią dirbtinio intelekto išsivystymo fazę, kai jis pradės pats save tobulinti. Robotai pajėgs kurti savo palikuonis, dar tobulesnius robotus. Dėl to protingiausios būtybės Žemėje nebebus žmonės, arba žmonija gali būti sunaikinta.

Net nebijant šio kraštutinumo, ryškėja problemos. Robotai jau dabar perima žmonių darbo vietas. Atsiranda nauji iššūkiai sociologams, politikams. Jaunimui, renkantis profesiją, reikia atsižvelgti į prognozes, kurios profesijos išliks reikalingos.

Komentarai ()