Interneto operatoriai pavargo nuo „Linkomanijos“ skandalo ir Kultūros ministerijai pateikė pasiūlymą kaip viską išspręsti vienu ypu (40)
Blokuoti failų dalijimosi svetainę „Linkomanija“ per teismą spaudžiami Lietuvos interneto paslaugų teikėjai ugnį nusprendė gesinti ugnimi: jie siūlosi uždrausti viską, ko tik autorių teisių gynėjai paprašys. Bet ekspertams kilo klausimų, kur interneto cenzūros riba?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Toks pasiūlymas išdėstytas Kultūros ministerijai adresuotame rašte, kurį pasirašė Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir asociacija „Infobalt“. Joms priklauso dauguma didžiųjų šalies interneto teikėjų.
Remiasi lošimų pavyzdžiu
Asociacijos siūlo su autorių teisių pažeidėjais internete kautis taip pat, kaip nuo šių metų kovojama su nelegaliomis lošimų svetainėmis: prieiga prie jų blokuojama gavus Lošimų priežiūros tarnybos nurodymą. Tokias pat funkcijas patariama suteikti Kultūros ministerijos skyriui ar pavaldžiai įstaigai.
„Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka paaiškino, kad šią idėją jiems pateikė patys operatoriai.
„Kitaip mes įsivelsime į teisminių ginčų liūną, kuriame kažkodėl dalyvauja tik išskirtiniai teikėjai ir ne visiems tenka vienoda atsakomybė. Teismas šiuo atveju yra griežčiausia priemonė, todėl siūloma ieškoti sisteminio sprendimo per Kultūros ministerijos jurisdikciją“, – sakė P.Vertelka.
Pasak jo, šis pasiūlymas buvo reakcija į asociacijos LATGA sprendimą pradėti teisminį procesą prieš interneto teikėjus dėl „Linkomanijos“ blokavimo.
„Pasiūlėme alternatyvią, efektyvesnę išeitį. Operatoriai nepritaria ir netiki, kad jie turėtų užsiimti blokavimu, bet jei jau taip būtų nuspręsta ir nurodyta, tuomet jiems neliktų nieko kita“, – aiškino P.Vertelka.
Norai gražūs, o galimybės?
Kultūros ministerijos atstovai tokiam siūlymui linkę pritarti. Bet jiems kilo abejonių, ar tokios priemonės išties būtinos ir ar dabartiniai įstatymai negali apginti autorių. Taip pat tam reikėtų numatyti papildomų išteklių.
„Kultūros ministerija yra politiką formuojanti institucija, mūsų reikalas yra teisėkūra ir mes tikrai neturime nei žmonių, nei inspektorių, kurie sėdėtų prie interneto ir šį darbą atliktų. Net tokios prabangos steigti specialią instituciją prie ministerijos nėra. Galbūt Informacinės visuomenės plėtros komitetas galėtų to imtis?“ – svarstė Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Janina Matulevičienė.
Jos nuomone, įstatymai jau numato įvairias galimybes autoriams ar jų atstovams apginti savo teises, tačiau vykdomoji grandis yra silpna. Be to, net kokiai nors institucijai suteikus įgaliojimus teikti nurodymus dėl svetainių blokavimo, kiekvienu atveju reikėtų gauti teismo sankciją.
„Sunku pasakyti, ką dabar būtų galima padaryti. Galbūt tikrai reikėtų bandyti įstatymuose daryti pakeitimus?“ – svarstė pašnekovė. Paklausta, kiek tai galėtų užtrukti, N.J.Matulevičienė ragino pirmiausia sulaukti teismo sprendimo LATGA iškeltoje byloje.
Ką dar užsimanys blokuoti?
Kad lažybų svetainių blokavimas atvers Pandoros skrynią ir netrukus Lietuvoje bus siekiama užblokuoti įvairiausias svetaines, ne sykį įspėta dar svarstant tokius pasiūlymus. Vienas tokių pranašų, informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius sakė dabar niūriai stebintis, kaip karuselė įsisuka.
„Kyla klausimas: kuo autorių teisių gynėjai pranašesni nei, pavyzdžiui, elektroninės parduotuvės, Muitinės departamentas, narkotikų prievaizdai, Vidaus reikalų ministerija ir jos struktūros? Joms taip pat panašių dalykų reikia. Pavyzdžiui, uždrauskime „Facebook“, nes jame yra ekstremistinės medžiagos. Uždrauskime tam tikras „Facebook“ grupes, nes jose pasisakoma prieš prezidentę ar Lietuvos valdžią. Priemonių juk yra“, – svarstė specialistas.
Pasirinko ramų gyvenimą
Kas nutinka ėmusis interneto cenzūros, pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Štai Rusijoje uždarius vieną „torrent“ svetainę buvo sukurtos susirašinėjimo programos, kurios kiekvienam vartotojui pagal užklausą atsiunčia nuorodą į „torrent“ failą, kurį jis gali atsisiųsti.
Blokavimus apeiti taip pat padeda specialūs interneto naršyklių įskiepiai, kurie leidžia svetaines pasiekti šifruotu kanalu.
„Tai gal vėliau uždrausime ir susirašinėjimo programas? Viską uždrausime? Neįsivaizduoju, kaip įmanoma visą internetą filtruoti“, – kalbėjo M.Pareščius.
Vis dėlto interneto teikėjų jis neskubėjo kaltinti – taupydami lėšas ir išteklius, šie pasirinko trumpiausią ir paprasčiausią kelią.
„Operatoriai sako, kad jei nusprendėte, jog Lietuva yra tokia valstybė, kuri turi teisę interneto vartotojus apriboti ir yra tam pritaikytos priemonės, tai netampykite mūsų po teismus – imkite ir naudokite tą pačią priemonę. Nes tai yra mažiausia žala, kurią jūs padarysite“, – M.Pareščius.