Kuo iš tikro ypatingi naujieji „Intel Kaby Lake“ procesoriai (Apžvalga)  ()

„Kaby Lake“ – būtent tokiu kodiniu pavadinimu JAV technologijų gigantė „Intel“ užšifravo savo naująją procesorių šeimą. Pirmosios kalbos apie šį, ežero Kanadoje vardu, pavadintą procesorių architektūrą pasklido 2015-ųjų viduryje, kai kompanija suprato, jog planuojama „Cannonlake“ architektūra ir ją lydinti 10 nanometrų technologija nebus laiku paruošta gamybai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Būtent dėl to „Intel“ pasiliko prie tos pačios 14 nm gamybos technologijos ir tiesiog nežymiai patobulino savo procesorius – dauguma skirtumų nedideli ir skirti specifinėms rinkos dalims.

Kaip jau tapo įprasta, „Intel“ išleidinėja „Kaby Lake“ procesorius bangomis. Pačioje vasaros pabaigoje sulaukėme silpniausių, dviejų branduolių, mažos įtampos reikalaujančių procesorių nešiojamiesiems kompiuteriams, Berlyne vykusioje „IFA“ parodoje jau pasirodė ir pirmieji kompiuteriai su šiais procesoriais. Stalinių, ar galingesnių nešiojamųjų kompiuterių skaičiavimus atliekantys procesoriai, kartu turintys ir integruotą „Intel Iris“ vaizdo posistemę, turėtų pasirodyti maždaug sausio mėnesį, Las Vegas‘e vyksiančioje „Consumer Electronics Show“ (CES) parodoje.

Nors internete naujoji „Intel“ procesorių šeima dažnai net perkrikšitijama tiesiog į „Skylake +“, dėl savo panašumo į senesniąją, tačiau skirtumų vis tik yra.

Visų pirma, nors į mobiliųjų įrenginių procesorių rinką „Intel“ neatneš naujų mikrochemų rinkinių (chipsets) ir nepraplės jau esamų, 100-osios serijos jungčių, kurioms trūksta 2-osios kartos 10Gbps USB 3.1, tačiau dėl savo panašumo kompiuterių gamintojams leis nesunkiai ir greitai pakeisti senuosius „Skylake“ procesorius į naujesnius.

Gera žinia ta, jog pagal nutekintą informaciją bei pirmąsias užuominas ir galingesnieji „Kaby Lake“ procesoriai turėtų būti suderinami su 100-osios serijos mikroschemų rinkiniais. Dabar „Intel“ ir motininių plokščių gamintojams beliks nuspręsti ar jie išlaikys tokį suderinamumą visam laikui, ar limituos jį iki naujųjų 200-osios serijos motininių plokščių.

Spėjama, jog greičiausiai bus suderinamos ir 100-osios, ir 200-osios plokštės, tiesiog 200-osios motininės plokštės turės didesnes išplėtimo galimybes, tokias kaip dar greitesni „Optane“ SSD diskai ir iš anksto įdiegtas USB 3.1 palaikymas.

Didžiausias „Kaby Lake“ reklamuojamas privalumas lyginant su „Skylake“ – pagerintas suderinamumas su 4K vaizdo įrašais. Visų naujųjų procesorių integruotos vaizdo posistemės palaikys aparatiškai paspartintą (hardware-accelerated) 10-bit HEVC/H.265 vaizdo įrašų dekodavimą ir kodavimą, bei 8-bit VP9 srautų dekodavimą. Paprasčiau kalbant, aparatinio spartinimo palaikymas atskiriems kodekams reiškia, jog vietoje procesoriaus, būtent vaizdo posistemė apdoroja gautus duomenis. Tokiu būdu ne tik sumažinamos procesoriaus galios sąnaudos, bet ir atlaisvinami jo branduoliai, kurie gali būti panaudojami kitoms reikmėms.

Kalbant apie pavyzdžius – „Intel“ teigia, jog dėl šio patobulinimo bus galima žiūrėti net 3 valandomis daugiau 4K raiškos YouTube vaizdo įrašų (7 valandos prieš 4 valandas) savo nešiojamuose kompiuteriuose.

Žvelgiant iš gamybinės/architektūrinės pusės – skirtumu tampa tai, ką „Intel“ vadina „14nm+“. Bendrovės teigimu, tai tų pačių procesinių sprendimų, kurie naudoti ir „Broadwell“ bei „Skylake“ architektūrose, optimizuotos versijos. Tiesa, kompanija neatskleidžia daug detalių - „Intel“ teigia, kad „14nm+“ technologija turi „pagerintą pelekinį profilį“ ir „pagerintą tranzistorių kanalų grandinę“, kad ir ką tai tiksliai bereišktų.

Tačiau teigiama, kad šie pagerinimai padidins tranzistorių spartą maždaug 12%. Kadangi „Intel“ lieka prie gamybos procesų ilgesniam laikotarpiui, atrodo logiška, jog kompanija praleidžia vis daugiau laiko optimizuodama juos, nei tiesiog pereinant prie kitos technologijos.

Tiesa, procesorių ir vaizdo posistemių greičių patobulinimai daugiau nulemti taktinių dažnių didėjimo, o ne architektūrinių sprendimų, kaip buvo „Haswell refresh“ atveju.

Nieko nuostabaus, kad „Intel Kaby Lake“ procesoriai veikia 12% sparčiau – juk būtent tiek padidėjo ir jų taktiniai dažniai. Tai gali tapti problema, nes dėl didesnių dažnių procesoriai paprastai išskiria ne tik daugiau šilumos, bet ir suvartoja daugiau elektros energijos.

Ir nors sunku ignoruoti įspūdingus „Intel“ deklaruojamus 4K vaizdo įrašų baterijos eikvojimo skaičius, tačiau „Intel“ lygiagrečiai teigia, jog apskritai „Kaby Lake“ procesorių energijos suvartojimas turėtų būti „panašus“, nebūtinai geresnis, nei „Skylake“.

Visa „Kaby Lake“ šeima bus galutinai pabaigta 2017-ųjų pradžioje, kai bus išleisti galingiausi, keturių branduolių procesoriai, jie kartu turės ir jau anksčiau minėtus, naujuosius 200-uosius mikroschemų rinkinius.

Jei mąstote apie naujo kompiuterio pirkimą, bet jums jo mirtinai nereikia būtent šiandien, tuomet verta palaukti ir nusipirkus įvertinti naujųjų „Intel Kaby Lake“ procesorių privalumus ir patobulinimus. Tačiau jei jūs vos prieš metus įsigijote „Skylake“ sistemą, ar jums reikalingas naujas kompiuteris šiandien ir neturite specifinių poreikių 4K sferoje, jums greičiausiai neapsimoka laukti „Kaby Lake“. 

WWW.FORTAKAS.LT

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(22)
(1)
(21)

Komentarai ()

Susijusios žymos: