Jei valdžia pritars gyventojų norams, Lietuvos peizažas pasikeis neatpažįstamai (14)
Absoliuti dauguma lietuvių palankiai vertina vėjo energetiką ir norėtų, kad ši sritis toliau augtų. Didelė dalis respondentų pasisako ir už tai, kad didesnė dalis energijos būtų gaminama iš Lietuvoje esančių išteklių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, vėjo energetiką palankiai vertina net 88 proc. respondentų. 34 proc. apie ją atsiliepia labai palankiai, o 55 proc. greičiau palankiai. Vėjo jėgaines nepalankiai įvertino tik kiek daugiau nei 6 proc. respondentų (0,4 proc. labai nepalankiai ir 6 proc. greičiau nepalankiai).
Pasitikėjimas vėjo energetika stabiliai auga jau kelerius metus iš eilės. 2013 m. ir 2014 m. atliktose analogiškose apklausose apie ją teigiamai atsiliepė 81 proc. respondentų. Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) vadovo Aisčio Radavičiaus, tokia statistika tik patvirtina, kad visuomenė nori ir tikisi tolesnės vėjo energetikos plėtros.
„Lyginant su kitus energijos išteklius naudojančiomis naujomis elektrinėmis, vėjo jėgainės gamina pigiausią energiją ir suteikia šaliai daugiausiai vietinės generacijos. Sausį-rugsėjį vėjo jėgainės patenkino beveik dešimtadalį viso Lietuvos elektros poreikio. Jos iš viso pagamino 657 GWh t.y. 19 proc. daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį. Šie skaičiai augs ir toliau. Kitais metais iš vėjo gaminsime 13-14 proc. suvartojamos elektros“, – teigia jis.
Net 70 proc. lietuvių pasisakė už tai, kad Lietuvoje daugiau elektros būtų gaminama iš vietinių išteklių. Ketvirtadalis (25 proc.) respondentų mano, kad iš vietinių išteklių reikėtų gaminti daugiau nei 70 proc. elektros, dar 26 proc. pasisakė už tai, kad pusė suvartojamos elektros būtų importuojama ir pusė gaminama iš vietinių išteklių. Penktadalis (19 proc.) pageidautų, kad 30 proc. reikalingos energijos būtų importuojama, o 70 proc. gaminama. Šiuo metu Lietuva importuoja 70 proc. suvartojamos elektros, o 30 proc. gamina iš vietinių išteklių. Už tai, kad toks importo ir vietinės gamybos balansas išliktų, pasisakė tik 15 proc. respondentų.
Pasak A. Radavičiaus, šiemet šalyje pradėjus veikti trims naujiems vėjo jėgainių parkams, buvo beveik pasiekta įstatymo numatyta 500 MW suminė galia, todėl nauji projektai nebegali būti vystomi. Norint tęsti plėtrą, ši riba turėtų būti padidinta.
„Bankai noriai finansuoja tokius projektus, vėjo elektrinėse naudojamos technologijos tampa vis efektyvesnės ir energijos gamyba pinga, todėl dabar yra labai geras laikas toliau vystyti vėjo energetiką, tuo pačiu mažinant priklausomybę nuo importo“, – sako LVEA vadovas.
„Baltijos tyrimų“ ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad lietuviai gana nepalankiai vertina branduolinę energetiką. Tik trys iš dešimties (31 proc.) apklaustųjų apie ją atsiliepė palankiai. Daugumos (65 proc.) šalies gyventojų nuomonė apie atomines elektrines yra nepalanki (27 proc. ją vertina labai nepalankiai, o 38 proc. greičiau nepalankiai).
