Tarsi būtų technologija iš ateities: sukurta žaibo greitumu teršalus surenkanti medžiaga, o nufilmuotas bandymas tiesiog užburia (Video) ()
Rodos laikas, kai į aplinką išsilieję teršalai reiškia ne ką kitą kaip tik katastrofą, pagaliau praeityje. Mokslininkai sukūrė kempinę primenančią medžiagą, galinčią absorbuoti iki 90 procentų savo pačios svorio teršalų. O tai, kaip greitai šis procesas vyksta, tiesiog užburia, ir demonstracinį video norisi žiūrėti dar ir dar kartą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kempinę primenanti medžiaga sukurta Argonne Nacionalinės laboratorijos mokslininkų. Pagrindinis jos uždavinys – valyti išsiliejusią naftą ir lyginant su ankstesnėmis tai pačiai užduočiai skirtomis technologijomis, ši kempinė ir jos funkcinės galimybės atrodo tarsi būtų mažų mažiausiai iš ateities.
Pavyzdžiui ankstesni absorbentai galėjo sulaikyti 3 proc. savo svorio ar šiek tiek daugiau išsiliejusios medžiagos. Maksimali senosiomis priemonėmis pasiekta absorbuotos medžiagos riba – 70 procentų. Tuo tarpu naujoji medžiaga jau dabar sulaiko 90 proc. ir ji vis dar tobulinama. Maža to, ji gali būti panaudota pakartotinai. Iki šimto karto. Taigi, bet koks naftos išsiliejimas galėtų būti sutvarkytas daug greičiau ir patiriant drastiškai mažesnes išlaidas.
Išsiliejusią naftą išvalyti labai sudėtinga. Tikriausiai prisimenate „BP Deepwater Horizon“ avariją, ir kiek ilgai truko jos padarinių likvidavimas. Tiesą pasakius, dar ir dabar naftos likučiai tebeskalauja tos įlankos krantus.
Iki šiol išsiliejusios naftos valymas, priklausomai nuo išsiliejimo vietos ir naudojamų technologijų buvo arba labai lėtas procesas, arba brangus, arba ir lėtas ir brangus. Be to, visos absorbcijos priemonės iki šiol buvo vienkartinės, tad didžiulį galvos skausmą keldavo problema, kur nepaprastai didelius panaudotos absorbcinių medžiagų kiekius vėliau padėti.
Tuo tarpu naująją medžiagą galima pakartotinai naudoti iki šimto kartų ir jos nereikia niekaip perdirbti. Pakanka tiesiog išgręžti.
Kempinė pagaminta iš poliuretano putų, padengtų silano – medžiagos pasižyminčios lipofilinėmis savybėmis. Sunkiausias mokslininkų uždavinys buvo rasti šių dviejų medžiagų balansą. Per mažai silano reikštų sumažėjusias absorbcines galimybes, o jei būtų per daug – kempinė negalėtų būti panaudojama pakartotinai.
Šiuo metu kempinė vis dar tobulinama. Pastebėta, kad ji ne tokia efektyvi atvirame vandenyne. Be to, dar neišspręstas masinės gamybos klausimas. Tačiau neabejojama, kad kito didelio naftos išsiliejimo metu bus pasiruošta žymiai geriau nei bet kada anksčiau.