Psichologai šį įprotį jau vadina baisesniu už priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų ()
Jei nepajėgiate atitrūkti nuo socialinių tinklų, tokių kaip „Facebook“ ar „Snapchat“, jūs toks ne vienas. Dabar yra psichoterapeutų, kurie gali jums padėti, bbc.com interneto svetainėje teigia žurnalistė Alina Dizik.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei jums atrodo, kad negalite atsisakyti pagundos darbo metu panaršyti socialiniame tinkle „Facebook“ ar „Instagram“, jei jums kyla nerimas, kai negalite pasitikrinti savo išmaniojo telefono arba kai nėra ryšio, gali būti, kad jums reikalinga skaitmeninė terapija.
Per praėjusius kelerius metus vis daugiau socialinės žiniasklaidos naudotojų, kurie pastebi, kad nebesugeba ilgesniam laikui į šalį padėti savo išmaniųjų įrenginių, ima ieškoti specialistų pagalbos. Ir pastarieji yra pasirengę padėti. Psichoterapeutai siūlo psichologines konsultacijas, sąmoningo dėmesingumo instruktoriai rengia detoksikacijos stovyklas, o darbuotojų sveikatingumo skatinimu užsiimantys startuoliai siekia padėti atsikratyti priklausomybės nuo nuolatinio naršymo.
Taip socialinės žiniasklaidos naudotojams suteikiama galimybė išbandyti įvairius metodus, padedančius įveikti žalingą įprotį. Vienos valandos užsiėmimai kainuoja nuo 150 JAV dolerių per valandą, o už keletą dienų detoksikacijos stovykloje gali tekti susimokėti daugiau kaip 500 dolerių.
„Mes mokome žmones vairuoti ir plaukti, tačiau tie, kas įsigyja išmanųjį telefoną, paliekami likimo valiai, – sako Kalifornijoje įsikūrusio Žiniasklaidos psichologijos mokslinių tyrimų centro direktorė Pamela Rutledge. – Bet kokioje socialinėje erdvėje būtini tam tikri įgūdžiai.“
Hiustono mieste (JAV) įsikūrusio terapeuto Nathano Driskello teigimu, per pastaruosius kelerius metus klientų, besikreipiančių dėl priklausomybės nuo socialinės žiniasklaidos, skaičius išaugo 20 proc. ir dabar sudaro beveik pusę jo pacientų. Anot jo, įdomu tai, kad klientų, kurie prašo padėti mažinti priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų, skaičius šiek tiek sumažėjo.
Priklausomybė nuo socialinės žiniasklaidos vis dar nėra oficialiai pripažįstama kaip psichikos sutrikimas. Dėl to kyla daug diskusijų. Tačiau kai kurie psichoterapeutai, įskaitant N. Driskellą, savo pacientus gydo taikydami tokius pat metodus, kokius jie taiko turintiems kitokią priklausomybę.
Priklausomybė nuo skaitmeninių technologijų gali būti sudėtingesnė nei priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų, nes ji įtraukia labiau, be to, nėra taip smerkiama visuomenės.
N. Driskello teigimu, tam tikrais atžvilgiais psichologinį poveikį, kurį daro naudojimasis socialiniais tinklais „Facebook“, „Snapchat“ ir kitomis socialinėmis platformomis, šalinti gali būti sunkiau, nei gydyti nuo kitokios pripažintos priklausomybės.
Niujorke įsikūręs startuolis „Talkspace“ siūlo psichologines konsultacijas internetu, kurias teikia 1 000 psichoterapeutų. Nuo 2016 m. bendrovė siūlo specialiai pritaikytą 12 savaičių socialinės žiniasklaidos programą, siekdama padėti tiems, kas nori atsisakyti internetinės priklausomybės ir imasi platesnės psichoterapijos kurso, teigia „Talkspace“ viceprezidentė Linda Sacco. Jos teigimu, bendradarbiaujantys psichoterapeutai pacientams padeda didinti jų sąmoningą dėmesingumą ir keletą mėnesių stebi jų daromą pažangą.
Bendrovė siūlo psichoterapijos kursą susirašinėjant teksto žinutėmis už 138 dolerius per mėnesį; tiesioginio bendravimo psichoterapija kainuoja 396 dolerius per mėnesį. Ir nors klientai psichoterapijos užsiėmimams naudojasi savo išmaniaisiais telefonais, jie yra mokomi, kaip telefonu naudotis sąmoningiau. Pasak L. Sacco, dauguma žmonių pagalbos kreipiasi po daugelio nepavykusių mėginimų kontroliuoti savo žalingus įpročius.
Kiti teigia, kad prastų socialinės žiniasklaidos įpročių problemą galima spręsti kaip profesinę problemą. Knygų apie skaitmeninę detoksikaciją autorė Orianna Fielding 2014 m. Londone įsteigė įmonę „Digital Detox Company“. O. Fielding dabar dirba su įmonėmis ir padeda jų darbuotojams įgyti tinkamų naudojimosi socialine žiniasklaida įgūdžių. Programos prasideda nuo praktinio seminaro, o po to darbuotojams pasiūlomi specialiai pritaikyti internetiniai moduliai, atsižvelgiant į jų naudojimosi socialine žiniasklaida ypatumus.
„Mes siekiame performuluoti požiūrį į technologijas“, – sako O. Fielding, kurios vidutinis įkainis už teikiamas paslaugas yra 600 svarų per dieną. Pasak jos, įmonių vadovai gali užsisakyti papildomų seminarų, kuriuose susitelkiama į našumo didinimą.
Ekspertai perspėja, kad sąmoningo dėmesingumo įgūdžių ugdymo ar skaitmeninės detoksikacijos stovyklų nepakanka. Pasak N. Driskello, savaitgalio ar savaitės trukmės detoksikacija, kai dalyviai leidžia laiką be interneto gamtos apsuptyje, gali būti geras pirmas žingsnis.
Tačiau, kaip ir kitokios priklausomybės atveju, klientai paprastai dar lankosi pas specialistus nuo šešių mėnesių iki metų, kad geriau suprastų, kaip valdyti savo elgesį pasibaigus detoksikacijos programai. „Detoksikacija yra naudinga pirminei psichikos higienai, tačiau po to žmogus vėl grįžta į savo įprastą gyvenimą, o tai gali trukdyti pažangai“, – teigė N. Driskellas.
Kai kurios firmos ieško būdų pritraukti socialinės žiniasklaidos naudotojus, kurie nėra pasirengę intensyviai terapijai akis į akį, tačiau nori išmokti leisti laiką be skaitmeninių technologijų.
Berlyne įsikūrusi bendrovė „Offtime“, siekdama padėti vartotojams kontroliuoti naudojimąsi socialine žiniasklaida, pasitelkia įvairias programėles, taip pat siūlo įvairius praktinius detoksikacijos seminarus.
Tai tam tikra pirminė pagalba tiems, kas suvokia socialinei žiniasklaidai skiriantys vis daugiau laiko, tačiau šią problemą nori spręsti patys, sako 2014 m. šią įmonę įsteigęs psichologas Alexandras Steinhartas.
Naudotojams, kurie supažindinami su gerąja patirtimi, svarbu išmokti tinkamai naudotis socialine žiniasklaida, nelaukiant, kol jiems kils su tuo susijusių problemų. P. Rutledge teigimu, gerus naudojimosi technologijomis įpročius būtina diegti išsyk, kai tik atsiranda nauja technologija.
„Žmonės yra linkę bet kokį įprotį iškart pavadinti priklausomybe, – teigė ji. – Nors neretai tai galima vertinti tiesiog kaip nepakankamos pusiausvyros apraišką.“