Kokį atstumą nuvažiuodavo elektromobilis prieš šimtą metų? Sužinoję pradėsite manyti, kad šiuolaikiniai elektromobiliai ne tokie ir geri (Video) (18)
Griežtėjantys reikalavimai verčia automobilių gamintojus kurti vis labiau ekologiškus automobilius. Gatvėse daugėja hibridinių (įprastu benzinu ir elektra) varomų automobilių, taip pat elektromobilių, kurie varomi vien elektra. Elektromobiliai laikomi ateities transporto priemonėmis, tačiau jų buvo dar prieš 100 metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dar 1914 metais Detroito „Taxicab and Transfer“ kompanija sukūrė ir pagamino 100 elektra varomų taksi automobilių. Klientai netgi sutikdavo palūkėti ilgiau, kad sulauktų tylesnio, švaresnio ir tolygiau važiuojančio elektrinio taksi automobilio, nors tuo metu galėdavo pasinaudoti ir benzininio taksi paslaugomis.
XX amžiaus pradžioje tylūs, ekologiškai švarūs ir gamtos neteršiantys elektriniai automobiliai buvo įprastas reginys didžiuosiuose JAV miestuose. Juos ypač mėgo moterys, kurioms nepatikdavo smirdantys ir dūmus leidžiantys benzininiai automobiliai. Tais laikais elektromobiliai buvo tarsi moterų laisvės simbolis. Gerai apsirengusios aukštuomenės moterys galėdavo nuvažiuoti pas drauges, į parduotuvę ar papietauti visiškai nesusitepusios rankų, suknelių ar plaukų.
Vien Niujorke nuo 1905 iki 1915 metų važinėjo tūkstančiai elektromobilių. Mieste buvo daug stotelių, kuriose būdavo galima įkrauti elektrinius automobilius. Elektrinius automobilius turėjo netgi „Ford“ kompanijos įkūrėjo Henry Fordo žmona Clara bei automobilių gamintojo „Packard“ prezidento Henry Joy‘aus žmona Helen.
Vienas iš „Baker“ elektromobilių video siužete
Štai elektrinis „Baker“ automobilis buvo daugiau nei 2 metrų aukščio. Jame tilpo didžiulės 6 voltų baterijos, kurios varė 72 voltų variklį. Šis „Baker“ turėjo T.Edisono sukurtas šarmo baterijas. Šios baterijos buvo pažangesnės ir naudojo geležies bei nikelio oksido elektrodus ir šarminį elektrolitą. Pirmieji šių baterijų bandymai buvo daug žadantys, tačiau pirmosios gamybai skirtos baterijos dažnai gesdavo. 1905 metais T.Edisonas uždarė gamyklą, ją pertvarkė ir vėl atidarė po 4 metų pertraukos. Tai davė savo vaisių ir baterijos tapo žymiai patikimesnės.
Toks automobilis galėdavo nuvažiuoti apie 170 kilometrų vienu įkrovimu ir išvystydavo apie 40 kilometrų per valandą greitį. Panašius atstumus įveikia ir šiuolaikiniai elektromobiliai, todėl negalima sakyti, kad šioje srityje toli pažengėme. Pats „Baker“ automobilis buvo įrengtas gan prabangiai, apdaila buvo iš aukščiausios rūšies medžiagų. Viduje labiausiai trūksta... vairo.
Iš pradžių atrodo, kad jis netgi neskirtas važiuoti. Vis dėlto, vairuotojui įsėdus į automobilį, išsilanksto ilga vairalazdė, kurią reikia stumti į priekį, norint sukti į kairę, arba atgal, jei norima sukti į dešinę. Automobilio greitis kontroliuojamas svirtimi, esančia ties vairuotojo alkūne, o stabdyti galima dviem stabdžių pedalais, po vieną kiekvienam galiniam ratui.
Tačiau važiuoti posūkiuose automobiliu nėra smagu, mat jis pasvyra tarsi aukštas bokštas. Tokį automobilį restauruoti nėra taip jau sudėtinga, kadangi pasenusias baterijas galima lengvai pakeisti naudojamomis elektriniuose golfo automobiliuose, elektriniuose laiveliuose ar kitose transporto priemonėse.
Iki šių dienų išliko labai nedaug senųjų elektrinių automobilių, tačiau daugumai jie atrodo keisti. Jie nėra laikomi automobilių klasika, todėl jų kainos nėra itin aukštos. Priklausomai nuo būklės, 1915 metų elektrinis „Baker“ automobilis aukcione kainuoja nuo 9000 iki 20 000 dolerių.
Šaltinis: Nytimes.com
