Klimato kaita jau keičia lėktuvų skrydžių tvarkaraščius. Kas bus toliau?

Globalinio atšilimo keliama grėsmė – ne tik dažnesni ir stipresni gamtos kataklizmai. Galimų pasekmių sąraše – ekonomikos žlugimas, epidemijos ir karai. Kai kurie tyrėjai tvirtina, kad egzistuoja tiesinė priklausomybė: atšilimas puse laipsnio karinių konfliktų kilimo grėsmę padidina 10%–20%. Tarp tai lemiančių priežasčių – priverstinė migracija ir maisto produktų krizė.

Dar viena potenciali klimato auka – lėktuvų skrydžiai. Karštis apriboja svorį, kurį lėktuvas gali pakelti. Tai reiškia, kad skrydžius teks atidėti – arba atsikratyti dalies svorio, pavyzdžiui, keleivių ir bagažo.

Nesenas pavyzdys – kelioms dienoms atšaukti 50 reisų iš Arizonos valstijos sostinės Phoenixo, kur įsivyravo kone rekordiniai karščiai. Kolumbijos universiteto tyrėjų stebėjimai parodė, kad stambiuose oro uostuose tai vyksta vis dažniau. Ir, remiantis jų prognozėmis, tokių atvejų vis daugės.

Žurnale ClimateChange publikuotame tyrime parodyta, kaip daugės anomaliai karštų dienų skaičius. O tokiomis dienomis nuo ⁠10% iki 30% reisų bus apriboti – nukelti arba išlaipinta dalis keleivių.

Kaip trukdo karštis?

Temperatūrai kylant, dujos (taip pat ir sudarančios orą) plečiasi. Mažėja dujų tankis, oras retėja. Dėl to mažėja lėktuvo sparnų keliamoji jėga – jie silpniau „remiasi“ į žemyn nukreipiamą oro srautą.

Tai galima kompensuoti padidinus pakilimo greitį. Tačiau tam gali prisireikti ilgesnio pakilimo tako. O dėl reljefo ypatybių modernizaciją įmanoma atlikti ne visuose oro uostuose.

Kitas sprendimas – svorio mažinimas. Tai galima padaryti pilantis mažiau kuro arba mažinant krovinio svorį (kalbant apie keleiviniu lėktuvus, tai keleiviai ir bagažas). Santykinai netolimiems skrydžiams pakaktų pakoreguoti kuro lygį, tačiau ilgiems skrydžiams toks sprendimas netinka. Kaip pažymi tyrimo autoriai, skrydžiui per visą JAV teritoriją, Boeing 737–800 turi kilti su pilnais bakais. Ypač karštomis dienomis tai reiškia, kad teks mažinti naudingą krovinį.

Lėktuvai turi ir eksploatacinius apribojimus. Tarkime, 50 – 70 vietų pritaikyti Bombardier modeliai, gali skraidyti, oro temperatūrai esant iki 47 laipsnių. Airbus ir Boeing modeliai – šiek tiek aukštesnėje.

Kaip tai veikia skrydžius?

Prieš keletą metų analogišką tyrimą atliko Kolumbijos universiteto mokslininkai. Jie suskaičiavo dienas, kai stambūs JAV oro uostai apribodavo skrydžius dėl karščio. Per pastaruosius dešimtmečius, pavyzdžiui, Niujorko LaGuardia oro uoste jų padaugėjo beveik dvigubai, maždaug iki 40 dienų per metus.

Naujame darbe mokslininkai atliko platesnę analizę, įvertindami duomenis iš dviejų dešimčių oro uostų visame pasaulyje – JAV D. Britanijoje, Izraelyje ir dar keliose šalyse. Prognozuodami jie pasinaudojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos pokyčiu iš JTO ataskaitos – vidutinį RCP4.5 (pagal kurį iki XXI amžiaus pabaigos numatomas temperatūros pakilimas 2–3 laipsniais) ir radikalusis RCP8.5 (3–4 laipsniais).

Gauti duomenys rodo, kad labai karštų dienų skaičius iki 2080 metų išaugs vidutiniškai keliomis dešimtimis. LaGuardia oro uoste jų gali pasidaryti >50 per metus. Tarptautiniame Dubajaus oro uoste – beveik 100.

Pasekmės priklauso nuo konkrečios oro uosto vietos ir lėktuvo tipo. Tad, apribojimai tokiomis dienomis gali būti aktualūs beveik visiems Boeing-787 skrydžiams Phoenixo oro uoste, apie 10% skrydžių Niujorko J.F. Kennedy oro uoste, daugiau nei 50% – tarptautiniame Bangkoko oro uoste.

Ką tai reiškia keleiviams? Pavyzdžiui, Boeing 777–300, parengtam skrydžiui beveik maksimaliu kilimo svoriu, per karščius reiktų naudingojo krovinio ir degalų svorį sumažinti keliomis tonomis. Šiam reisų atidėjimo ar keleivių skaičiaus sumažinimo scenarijui yra ir alternatyva – lėktuvų modernizavimas ir pakilimo takų ilginimas. Tiesa, visa tai netgi labai nepigu. Tačiau, kaip pažymi tyrimo autoriai, už klimato kaitą mokėti reikės bet kokiu atveju.

M. Tiščenko

republic.ru

Komentarai (4)