Susitarimas ratifikuotas: traukiniai nuo Varšuvos iki Talino per Kauną ir Vilnių skries greičiau nei 200km/h greičiu ()
Seimas ratifikavo sausį Baltijos šalių premjerų pasirašytą susitarimą dėl „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo, kuriuo užtvirtinamas siekis projektą įgyvendinti 2025 metais, o naująją vėžę pradėti eksploatuoti 2026-aisiais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuva jau yra nutiesusi „Rail Balticos“ geležinkelį nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno, o šių metų sausį vyriausybė patvirtino specialųjį planą, kuriuo įtvirtino ir „Rail Balticos“ geležinkelio liniją nuo Kauno iki Latvijos ir Lietuvos valstybių sienos.
Šiuo metu pradėtas „Rail Balticos“ geležinkeliui nuo Kauno iki Latvijos sienos reikalingos žemės išpirkimas, kurį planuojama pabaigti 2018 metų pabaigoje. Jei projekto koordinatorius bendrovė „RB Rail“ suskubs laiku parengti techninį projektą, statybų pradžios galima tikėtis jau kitų metų pabaigoje.
„Lietuvos geležinkeliai“ į „Rail Balticos“ projektą žiūri itin rimtai, dėl to bendrovė subūrė geriausių specialistų komandą, kuri užtikrins aukščiausio lygio projekto vadybą bei kokybišką ir savalaikį jo įgyvendinimą“, – po sutarties ratifikavimo sakė bendrovės Infrastruktūros direkcijos direktorius K. Sankovskis.
Iki 2015 metų į „Rail Balticos“ geležinkelio, nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno, statybas, buvo investuota 364,5 milijonai eurų ES ir LR biudžeto lėšų. Šiuo metu Lietuva yra užsitikrinusi „Rail Balticos“ projekto tolesniam įgyvendinimui 248,1 milijonus eurų ES paramos. Be to, šiais metais EK patvirtino finansavimo paraišką, kuria, pasirašius sutartį, bus skirta dar 94,9 milijonai eurų paramos.
„Rail Baltica“ – svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.
Teoriškai vertinama, kad modernizavus visą liniją Lenkijoje, o Lietuvoje ir kitose šalyse pabaigus tiesti naują geležinkelio liniją, greitis „Rail Baltica“ sieks iki 240 km/val. Tad nutiesus 700 km „Rail Balticos“ geležinkelį nuo Kauno iki Talino, kelionė šiuo maršrutu užtruks 3 val. 24 min., o nuo Rygos iki Vilniaus – vos 2 val. 01 minutes.
Bendra apskaičiuota trijų valstybių projekto investicijų suma yra apie 5,788 milijardai eurų. Investicijų Lietuvoje suma apie 2,474 milijardai eurų, iš kurių 85 proc. tikimasi finansuos ES.
Pernai atlikta kaštų ir naudos analizė parodė, kad projekto socialinė-ekonominė nauda apytiksliai lygi 16,226 milijardų eurų.
