Kas gi nenorėtų namie turėti tokį elektros generatorių, su kuriuo būtų galima visiškai atsisakyti energetikų pramonės teikiamų paslaugų ir elektrą gamintis pačiam. Be jokio kuro, be jokių šalutinių produktų, be jokių sąnaudų? Tikra revoliucija! O kad nereikėtų toli ieškoti, ši revoliucija, pavadinta „Infinity MG10“, bus atvežta ir į Lietuvą, kone prie pat mūsų durų. Bet...

Bet tam, kad įvyktų ši revoliucija, jos organizatoriams visų pirma reikės iš sosto išversti vis dar galiojančius fundamentalius fizikos dėsnius. Na, bent jau energijos tvermės dėsnį, aiškinantį, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta, bet gali keisti savo formą.

Ką siūlo?

Redakciją pasiekusiame generatorius reklamuojančiame straipsnyje tvirtinama, kad jau ateinančių metų kovą „Lietuvoje ir visame pasaulyje bus pristatytas unikalus elektros generatorius, varomas tik nuolatiniais magnetais“, kuris suteiks nemokamą ir amžiną elektros energiją kiekvienam.

„Ši nauja technologija iki 90 proc. sumažins apšvietimo, šildymo, aušinimo ir transportavimo sąnaudas“, tvirtinama pranešime.

Tame pačiame pranešime generatorių sukūrusios įmonės atstovu Lietuvoje įvardijamas Vitalius Prascienius, o „veikimo principus“ ir pritaikymo galimybes išaiškina bendrovės „Energita“ inžinierius Vaidotas Balčiūnas, su „Infinity MG10“ supažindintas pagal techninę dokumentaciją ir rodant filmukus, esą, demonstruojančius šio generatoriaus veikimo principus.

Interneto filmukuose apie šį generatorių taip pat galima pamatyti, kaip jis iš pradžių įsukamas naudojant energiją iš įprastinio elektros tinklo, bet tada būna atjungiamas ir, besisukdamas dėl galingų neodimio magnetų, pats gali tiekti energiją net keliems energiją naudojantiems įrenginiams vienu metu – daugybei elektros lempučių, ventiliatoriui, elektriniam šildytuvui.

Gamintojų teigimu, 10 kWh magnetiniai generatoriai elektrą gamina 24 valandas per parą, todėl ypač tinka šaltiems ūkininkų sandėliams, viešbučiams ar svečių namams, ligoninėms (kaip atsarginis elektros šaltinis), namams atokiose vietovėse, salose, bitkoinų monetų kalyklose ir panašiai.

Pranešime cituojamas V. Prascienius teigė: „Gyvenančiam mažame bute šio generatoriaus gal ir nereikia, tačiau turinčiam namą tai užtikrins saugų gyvenimą. Žmogus visą gyvenimą turės nemokamą ir nepriklausomą energiją, kurią galės panaudoti namo šildymui, maisto gaminimui, nepriklausomai nuo stichijų, gamtos ar techninių nelaimių. Jis galės šildyti baseiną, įkurti savo sodą ir visus metus auginti vaisius ir daržoves, gaminti savo produkciją, įkurti savo SPA.“

Susisiekus telefonu jis atskleidė ir generatoriaus kainą: 15 000 eurų. Tiesa, su sąlyga, kad pinigai rudenį, o generatorius pavasarį. Esą, pinigai reikalingi tam, kad įmonė galėtų vykdyti gamybą neaukojant kokybės, kaip kad siūlė paslaptingi investuotojai, norėję „pigiai pagaminti generatorius, kurie veiktų tik trejus metus“.

Genertatorių reklamuojančiame pranešime V. Balčiūnas cituojamas taip: „Šis magnetinis generatorius atsipirks per kelerius metus, nes žmogui ar įmonei nebebus mokesčių už dujas, elektrą ar šildymą. Jis suteiks nemokamą energiją ir nepriklausomybę nuo energijos tiekėjų bei gamtos sąlygų. Kiekviena bendrovė sunaudoja labai daug energijos ir taip pat yra nuolat priklausomos nuo tiekėjų, o jei naudoja dujas, ir nuo jų dažnai svyruojančių kainų. Geriausia tai, kad generatoriui beveik nereikės priežiūros. Ir sujungus juos kelis bus galima patenkinti labai didelius elektros galingumo poreikius. Manau, tai tikrai reikšmingas išradimas.“

Tačiau netrukus po šio straipsnio publikacijos pats inžinierius elektroniniu paštu susisiekė su redakcija, tikino, kad jo citata yra „žurnalisto interpretacija“, todėl jos publikavimas yra nekorektiškas ir, grasindamas perleisti bendravimą advokatams, reikalavo citatas išimti ar pakeisti jas teisingomis.

O telefonu 15min inžinierius sakė štai ką: „Technologija tikrai įdomi. Reikia pamatyti, pačiupinėti. Principas nėra visiškai naujas, bet komercializuoto mes nesame aptikę kol kas niekur. Ši technologija bus pirmoji, kuri bus paleista į masinę gamybą ir prekybą“.

Paklaustas, ar generatoriaus veikimo principas nesikerta su energijos tvermės dėsniu, V. Balčiūnas sakė: „Šimtą kartų susidūrėme su tais kausimais – perpetuum mobile, amžinasis variklis. Galite padalinti žmones į dvi stovyklas ir jie ginčysis iki begalybės. Ir kol nėra realiai veikiančio daikto, tol negaliu palaikyti nei vienos, nei kitos pusės. Bet pagal tai, ką mačiau – kokią dokumentaciją man rodė ir kokią mačiau filmuotą medžiagą – panašu, kad kažkokie klausimai toje srityje yra išspręsti.“

Kas gi tie siūlytojai?

Visų asmenų, kurie atsiųstame pranešime siejami su „Infinity MG10“, gyvenimo istorijose galima aptikti labai spalvingų detalių. Štai V. Prascieniaus vardas prieš aštuonerius su puse metų buvo linksniuojamas televizijos naujienų ir pramoginėse laidose, mat ryžosi į Prezidentūrą pateikti prašymą išskirti teritoriją, kurioje galėtų statyti ambasadą ateiviams.

Teritorijos ambasadai, kurioje turėjo būti įrengti septyni miegamieji, negavus ir triukšmui dėl vadinamosios raelininkų sektos veiklos Lietuvoje aprimus, V. Prascienius ėmėsi „Theta gydymo“ praktikos, 2014 m. įsteigė interneto svetainę „Theta centras“, kurioje siekiama skatinti moksliniais tyrimais nepagrįstos gydymo praktikos populiarumą Lietuvoje, organizuojami seminarai, rengiami šio gydymo metodo „praktikai“.

Šio gydymo pagrindas, anot praktikuotojų, yra „paciento minčių keitimas“, taip paskatinant organizmą patį išgyti.

Paklaustas, kodėl moksliniuose recenzuojamuose fizikos žurnaluose nebūna moksliškai pagrįstų publikacijų apie magnetinius generatorius, V. Prascienius dėl to apkaltino „sistemą“, kuri neleidžia publikuoti revoliucinių darbų, kaip, atseit, kažkada naftos pramonė neleido vystyti elektromobilių, nors „Tesla“ kažkaip sugebėjo prasimušti. Tikriausiai tokiais pačiais principais galima paaiškinti ir kodėl medicinos žurnaluose nėra klinikinių tyrimų apie gydymo theta bangomis efektyvumą.

Inžinierius V. Balčiūnas nei ateivių į Žemę kvietė, nei bandė žmones gydyti minčių galia, bet taip pat nėra visiškai moksliniais faktais pagrįstos inžinerinės praktikos atstovas. Jis dirba įmonėje „Energita“, kuri prekiauja elektros energiją taupančia įranga „Ultra“.

Prekiauja ne visada sėkmingai – pardavus šią įrangą plastiko štampavimo bendrovei „RGE Baltic“, pirkėjai už ją nesumokėjo, o pateikus teisinį ieškinį dėl apmokėjimo dar gavo ir priešieškinį, kurį išnagrinėjus buvo priimtas sprendimas areštuoti ne „RGE Baltic“, o „Energitos“ turtą.

V. Balčiūnas tikina, kad parduotoji „Ultra“ įranga veikė korektiškai, tačiau „RGE Ultra“, pasikeitus investiciniams planams, nusprendė už ją nesumokėti, tuo tarpu „RGE Baltic“ vadovė Živilė Černiauskienė 15min telefonu tikino, kad su investicijomis šis klausimas visiškai nesusijęs – tiesiog jiems parduota „Ultra“ įranga neveikia, o plačiau situacijos komentuoti nenorėjo, nes bylos nagrinėjimas iki šiol nėra baigtas ir galutinis teismo sprendimas dar nepriimtas.

Fizikos mokslų daktaras Sergejus Orlovas, išanalizavęs „Ultra“ įrangos pristatymą, parengtą „Energitos“, 15min išaiškino, kodėl ji neveikia ir veikti negali.

„Pristatymo įžanga atrodo teisinga. O tada staiga įvyksta kvantinis minties šuolis ir prasideda kalba apie superlaidumą elektros laiduose. Bet visų pirma, kambario temperatūroje veikiančių superlaidininkų dar nėra. Antra, jeigu jų ir būtų, tam, kad jie veiktų reikėtų pakeisti visą elektros instaliaciją, nes jeigu visi laidai variniai, tai apie kokį gi superlaidumą gali eiti kalba?“, – teigė S. Orlovas.

Kodėl negali veikti?

Keli fizikai, dirbantys gerbiamose mokslo įstaigose, paklausti apie šį generatorių ir jo veikimo principus, netgi nenorėjo ta tema kalbėti.

„Stengiuosi visai nekomentuoti pseudomokslo ir panašių dalykų. Tiesiog, man rodos, net mūsų laiko švaistymas diskredituoja patį mokslą. Be to, tokius dalykus siūlantys žmonės yra dažniausiai nesveiki – kam visa tai kelti į viešumą? Geriau ignoruoti“, – sakė fizikas Audrius Alkauskas, dirbantis Fizikos ir technologijos mokslų centre.

Kauno technologijos universiteto docentas, dr. Vytautas Stankus taip pat nebuvo linkęs daugžodžiauti: „Nematau ką čia neigti ar įrodinėti. Yra teiginys: sukūrėm Perpetuum mobile. Energijos tvermės dėsnis sako, kad tai neįmanoma. Įrodyta. Pripažinta. Na, žmogus nesutinka – ką daryt?“

„Čia gi briedas kažkoks – tuščias burbulas, pažadai tušti, melas. Čia yra sukčiai – tokie patys, kaip sukčiai, siūlantys internete užsidirbti milijonus“, – aiškino V. Stankus, pridūręs, kad nesvarbu, kokie tame generatoriuje naudojami magnetai – ar neodimio, ar mitrilo, ar kriptonito.

„Ir vaizdo įrašas gali būti suklastotas – aktoriai pakviesti, viduje gali būti akumuliatorius įdėtas. Daug variantų. Bet toks pastebėjimas dėl to, kas matosi tiesiogiai: matosi, kad tą būgną, kuris suka generatorių, galima ir su ranka sustabdyti. O video teigia, kad jis generuoja 10 kW. Bet tai prilygsta 13 arklių jėgai!“, – peržiūrėjęs vaizdo įrašą sakė amžinojo variklio veikimu neįtikintas V. Stankus.

Ką nutyli generatoriaus kūrėjai?

FTMC fizikas Sergejus Orlovas, išsinagrinėjęs magnetinių amžinųjų variklių istoriją ir projektus, pateikė savo komentarą apie jų veikimo principus: Šį nemokamos ir laisvos energijos džiną paleido prieš gerą šimtmetį Nikola Tesla, kuris užpatentavo kelis gana neapibrėžtus būdus išgauti nemokamą energiją. Tai yra gana migloti ir nieko konkrečiai neteigiantys patentai, apart to, jog begalinės nemokamos energijos šaltinis yra Žemė.

Šį gabų išradėją galima suprasti, jis bandė rasti investuotojus: tam jam reikėjo milžiniškos grąžos pažadų. Tuo pačiu buvo pavojinga atskleisti per daug informacijos apie savo išradimus – N. Tesla jau tada tavo paranojiškas ir rodė visus nesveiko proto požymius. Išradėjas visur matė sąmokslus ir priešus.

Vieną investuotoją jis visgi surado ir pradėjo savo bevielio energijos transmiterio statybas (Wardenclyffe bokštas). Tačiau ekscentriškas N. Tesla nesugebėjo sutarti su investuotojais dėl papildomų investicijų, o vėliau po to, kai Gugliemo Marconi išrado radiją, po virtinės finansinių ir mokslinių nesėkmių N. Tesla neteko sveiko proto, o projektas taip ir liko neužbaigtas. Visą likusį gyvenimą Tesla teberašinėjo tekstus ir teikė patentus, aprašančius nemokamos begalinės energijos šaltinius.

Su N. Teslos mirtimi nebeliko žmogaus galėjusio paaiškinti tų begalinės energijos patentų esmę. Tačiau atsirado visą aibė N. Teslos sekėjų, įtikėjusių nemokamos begalinės energijos šaltiniais. Jei pasižvalgytume po patentinius biurus, egzistuoja net atskira „perpetuum mobile“ (amžinųjų variklių) kategorija.

Be abejo, visais atvejais tie įrenginiai nėra amžini varikliai. Amžini varikliai yra neįmanomi gamtoje dėl to, kad Visatoje galioja energijos tvermės dėsnis. Energija neatsiranda iš niekur: viena energijos rūšis virsta kita, tačiau tie virsmai nėra amžini, laikui bėgant visos energijos rūšys virsta viena – šiluminė molekulių ir dalelių judesio energija. Tai atsispindi ir termodinamikos dėsniuose, teigiančiuose, jog pasaulio netvarka (entropija) tik didėja. Priversti šiluminę energiją efektyviai atlikti darbą yra sudėtinga ir neefektyvu.

Nežiūrint į tai, kad pati koncepcija prieštarauja mokslui ir gamtos dėsniams, atsiranda įvairaus plauko „išradėjų“, ieškančių lengvatikių ir žadančių išspręsti visas tiek žmonijos, tiek kvailių problemas.

Veiksmų seka ir verslo planas visada yra tas pats. Dažnas „išradėjas“ pademonstruoja veikiantį prototipą, užregistruoja patentą ir juo mojuoja, renka investicijas ir žada paleisti gamybą „kitais“ metais . Taipogi, kas būdinga, kad „išradėjas“ arba negali paaiškinti veikimo principo, arba aiškina pasitelkdamas tokius burtažodžius kaip „kvantinė fizika“. Didžioji dalis tokio tipo prietaisų ir jų „prototipų“ veikia kažkokio paslėpto šaltinio dėka, apie kurį išradėjas arba neįtaria, arba pats ir įmontavo į „prototipą“.

Taip buvo su gruzino Tarielio Kapanadzės elektros generatoriumi, kuris rinkoje turėjo būti jau bent kelis metus aktyviai parduodamas. Įdėmi prototipo analizė leido pakankamai užsidegimo turintiems fizikams atkartoti T. Kapanadzės generatorių bei paaiškint, kaip jis galėtų veikti. Generatorius bandė išnaudoti planetos elektrostatinio lauko netolydumus, kurių potencialų skirtumas ir buvo paslėptas energijos šaltinis. Nieko nuostabaus, jog prototipas veikė, tačiau jo efektyvumas nebuvo didesnis už 100 procentų. Grubiai tariant, tai nebuvo amžinas variklis.

Panašiai yra ir su magnetiniu generatoriumi, kuris aprašomas šiame straipsnyje. Pati koncepcija iš principo yra gyvybinga. Pastovieji magnetai tokiais tapo nes buvo sunaudota tam tikra energija, kuri tvarkingai suorientuodavo geležies (arba kitos medžiagos) atomų magnetinius momentus taip, jog magnetas įgydavo poliškumą. Jei buvot vaikas ir žaidėt su magnetukais ir varžtais, gal pastebėjote, kad varžtai „įmagnetėjo“? Nes mūsų mechaninė energija virsdavo tų magnetų pastovaus magnetinio lauko energija.

Tačiau ši magnetuose sukaupta energija, nors ir gali paaiškint magnetinio generatoriaus veikimą, turi tokį bruožą – ji laikui bėgant dingsta. Magnetas išsikrauna. Dėl šios priežasties mokslo laboratorijos ir pramonės įmonės brangius pastovius magnetus saugo ypač demėsingai. Magnetai „sensta“, išsikrauna veikiami išorinio elektromagnetinio lauko ir t. t. Iš principo yra įmanoma sukurti magnetinio generatoriaus prototipą, kuriame tokie magnetai atliktų naudingą darbą. Tačiau tai nebūtų perpetuum mobile.

Tas faktas, kad šio generatoriaus išradėjai niekaip nekomentuoja tokio pavojingo reiškinio, kaip magnetų išmagnetėjimas savo įrenginyje, greičiausiai byloja apie tai, kad tai yra antis. Po grindimis, spėju, yra mechaniškai judinamas magnetas, kuris ir užtikrina elektros srovės generaciją.

Komentarai (24)