Kieme užstatytą automobilį radęs Tomas paėmė telefoną ir surinko pagalbos numerį 112. Jis buvo labai nustebintas, kai išgirdo atsakymą – toks numeris neegzistuojantis. Pradėjus spręsti šią problemą paaiškėjo, kad jo turimas telefonas skirtas ne Europos Sąjungos, o Azijos rinkai. Bendrasis pagalbos centras patvirtino, kad ši problema jiems žinoma.

Tomui pavyko prisiskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą tik perkrovus telefoną „Xiaomi Redmi Note 4“.

„Vargu ar galėčiau perkrauti telefoną, jei mano gyvybė būtų pavojuje“, – sakė jis.

Bendrojo pagalbos centro atstovė Vilma Juozevičiūtė patvirtino, kad tokia problema jiems yra žinoma.

„Kolegos patvirtino, kad jiems žinoma tokia problema. Kai kurie telefonų modeliai, skirti ne mūsų rinkai, klaidingai renka numerį 112. Tie telefonai dažniausiai būna skirti Kinijos rinkai“, – paaiškino V. Juozevičiūtė.

Keisčiausia, kad telefonas buvo pirktas ne per skelbimus ar iš nežinomų tiekėjų. Jį Tomas tikina įsigijęs vienoje populiarioje visose Baltijos šalyse veikiančioje internetinėje parduotuvėje.

Šią įdomią problemą padėjo atskleisti „Tele 2“ atstovai, nes jų paslaugomis naudojasi Tomas. Pradėję aiškintis, kodėl nepavyko prisiskambinti į 112, jie atsekė, kad klaida įvyko būtent dėl telefono.

Kaip sakė „Tele 2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas, šiuo atveju dėl telefono klaidos skambutis į 112 numerį buvo inicijuotas kaip įprastas, o tokie skambučiai nepasiekia Bendrojo pagalbos centro sistemos.

„Tinkle skambutis į pagalbos numerį 112 yra inicijuojamas šiek tiek kitaip nei įprastas skambutis. Kai žmogus skambina 112, suprantama, kad tai pavojaus signalas, ir jam suteikiamas prioritetas prieš kitus skambučius.

Sistema saugo, kad nebūtų paprastų skambučių į tą numerį. Esmė tame, kad jei telefonas skirtas ne Lietuvos ar Europos Sąjungos rinkai, mes nežinome, kokie ten yra nustatymai, kokia ten programinė įranga, ir matome, kad žmogus gali atsidurti labai keistose situacijose, įskaitant tokią, kai jis negali paskambinti į pagalbos numerį“, – aiškino A. Baranauskas.

Paklaustas, kaip išvengti šios problemos, pašnekovas tikino, kad pagrindinė išeitis – telefoną pirkti atsargiai ir tik iš patikimų tiekėjų.

„Žmogus turi kelias alternatyvas. Susidūręs su tokia problema jis turėtų kreiptis į autorizuotą atstovą. Kiekvienas telefono modelis turi autorizuotą atstovą ir jei jis pateikia garantinės patikros aktą, patvirtinantį, kad telefonas neveikia taip, kaip turėtų veikti, jis gali kreiptis į pardavėją, nes pagal Lietuvos įstatymus, už parduotą daiktą yra atsakingas pardavėjas.

Taigi, jis turi gauti galimybę susigrąžinti pinigus, keisti į analogišką veikiančią prekę arba taisyti gamintojo lėšomis. Jei žmogus perka iš nežinomo, pirmą kartą matomo pardavėjo, jis turi prisiminti, kad ne tik sutaupo, bet su tuo pardavėju reikės turėti reikalų esant garantiniams klausimams“, – aiškina A. Baranauskas.

Anot jo, šiais laikais įsigyti telefoną, skirtą Azijos ar Afrikos rinkoms, ir vėliau jį parduoti Lietuvoje yra paprasta ir tokių dalykų tikrai pasitaiko.

„Pavyzdžiui, Kinijos parduotuvė nusipirko per daug telefonų, mato, kad nespėjo jų išparduoti, paleido su nuolaida. Kitas atsisiuntė tuos telefonus į Lietuvą ir pardavė su antkainiu. Jam verslas, telefonas tarsi ir veikia, bet matome, kad po to galima susidurti su netikėtomis problemomis“, – sako jis.

Anot jo, geriausia telefonus pirkti iš didžiųjų pardavėjų ir mobiliojo ryšio operatorių, nes šie įrangą gauna tiesiai iš tiekėjų.

Perkant iš Kinijos, atkreipkite dėmesį, kad net to paties pavadinimo telefonai gali būti pritaikyti kiniškai rinkai arba tarptautinei rinkai, pvz. tarptautinės versijos Xiaomi Redmi 4X turi prie pavadinimo prierašą INTERNATIONAL VERSION, o Azijos rinkai pritaikytas tas pats Xiaomi Redmi 4X tokio prierašo neturi. Tad pirkdami iš Kinijos, visada pagal galimybę rinkitės tik tarptautinės versijos produktus, o jei perkate kiniškus daiktus iš skelbimų, reikalaukite įrodymų, kad tai tarptautinės versijos modelis. 

Komentarai (9)