Su vairavimu išgėrus galime kovoti. Tam turime reikalingas priemones ir politinę valią. Bet ar neblaivūs vairuotojai sukelia daugiau avarijų? O gal pavargę ir mieguisti vairuotojai yra atsakingi už daugiau žūčių keliuose? Vokiečiai atliko tyrimą, kuris atskleidė tiesą.

Vokiečių ekspertai apskaičiavo, kad kasmet dvigubai daugiau žmonių žūsta keliuose dėl užsnūdimo prie vairo nei dėl alkoholio. Dėl to būna kaltas vadinamasis sekundinis miegas, ir tas trumpas užsnūdimas sukelia ypač sunkias avarijas.

„Už užsnūdimą prie vairo Vokietijoje tenka baudžiamoji atsakomybė, – aiškina Hansas-Günteris Weeßas iš Vokietijos miego tyrimo draugijos. – Todėl beveik niekas neprisipažįsta, kad taip atsitiko. Priešingai nei alkoholio vartojimo atveju, įrodyti užsnūdimą po avarijos, kai žmogaus adrenalino lygis staigiai šokteli, beveik neįmanoma.“

Pagal Vokietijos BK 315 c, už užsnūdimą prie vairo ir sukeltą avariją gresia bauda arba 5 metai laisvės atėmimo. Bet kuriuo atveju atimamos vairuotojo teisės. Jeigu avariją sukėlė pervargęs tolimųjų reisų vairuotojas, atsakomybė už nesudarytas poilsiui sąlygas gali tekti ir jo darbdaviui.

Daugiausia avarijų įvyksta tarp 3 ir 6 valandos nakties

Dienos šviesa daro įtaką žmogaus koncentracijai. „Daugiausia avarijų dėl mieguistumo įvyksta antroje nakties pusėje tarp 3 ir 6 valandos, – sako miego tyrinėtojas Jürgenas Zulley iš Regensburgo universiteto. – Tuo metu žmogaus biologinis produktyvumas pasiekia žemiausią tašką.“

Antrasis žmogaus dėmesio smukimas įvyksta dieną tarp 13 ir 15 valandos. „Šis mieguistumas gali būti dar labiau sustiprintas sunkaus maisto“, – priduria mokslininkas.

Poilsio pertraukėlė gali išgelbėti gyvybę

Koncentracija nusilpsta ir po ilgo vairavimo laiko, jeigu žmogus nedaro pertraukų. Po keturių valandų važiavimo avarijų pavojus padvigubėja, o po šešių valandų padidėja 8 kartus, todėl tolimųjų reisų vairuotojai privalo ilsėtis kas 4–5 valandas mažiausiai po pusvalandį.

Jeigu žmogus nėra gerai pailsėjęs, tai jo koncentracija gali nusilpti ir dieną. Pakenkti gali ir depresija bei neramus miegas naktį. Pagal JAV mokslininkų atliktus tyrimus, 13 procentų vyrų ir 6 procentai moterų serga miego apnėja, o tarp profesionalių vairuotojų šis skaičius siekia net 16 procentų, mat didelė jų dalis turi antsvorio. O šie žmonės vežioja net tik vaisius ir daržoves, bet ir keleivius bei pavojingus krovinius.

20 proc. visų medikamentų daro poveikį vairavimo kokybei

Ekspertai susirūpinę, kad daug vairuotojų vartoja vaistus, kurie pablogina jų koncentraciją. Ypač tai pasakytina apie migdomuosius, raminamuosius, nuskausminamuosius vaistus, taip pat medikamentus nuo alergijos ir kai kurių kitų ligų.

Daug vilčių mokslininkai deda į naujausias technologijas. Kol kas dar nėra sukurta visiškai patikimų priemonių, kurios padėtų išvengti avarijų dėl miego, bet poslinkių jau yra. Mokslininkų grupė iš Fraunhoferio skaitmeninių technologijų instituto, vadovaujama Peterio Husaro, sukūrė priemonę, kuri per infraraudonųjų spindulių kamerą užfiksuoja, kai vairuotojo akių vokai užsimerkia pusei sekundės.

Kad toks prietaisas galės suteikti 100 procentų apsaugą, miego tyrinėtojas H. G. Weeßas abejoja: „Greitai lekiantys vairuotojai per kelias sekundes aklai nuvažiuoja didelį atstumą.“ Be to, jis mano, kad tokios sistemos gali panaikinti vairuotojų budrumą. „Kol niekas neblyksi ir nekaukia, aš galiu jaustis žvalus ir negalvoti apie poilsį, – įspėja mokslininkas. – Nuo nuovargio gelbsti tik miegas. Nei garsi muzika, nei atviras langas nėra gera išeitis.“

15 min. trukmės miegas padeda

Geriau tokiu atveju sustoti, išgerti puodelį kavos ir pasnausti 10–15 minučių. Kas nenori miegoti, gali išjudinti savo kraujo cirkuliaciją pavaikščiodamas ar pasimankštindamas. „Svarbiausia – laiku pastebėti silpstantį dėmesį. Reikia būti budriam, kad atpažintumei nuovargį“, – sako H. G. Weeßas.

Šaltinis: Welt.de.

Komentarai (13)