Rusija dar niekada istorijoje nėra pati gaminusi tokio lėktuvo: kuo toks ypatingas „Il-112V“ ir kodėl jo taip stipriai nori kariuomenė  ()

Pačioje šių metų pradžioje Rusijos aviacijos įmonė „Iljušin“ pranešė beveik pabaigę pagrindinius naujojo lėktuvo kūrimo etapus. Greitu laiku pradės bandymus ore. Pati kompanija su šio lėktuvo sėkme sieja savo legendinio vardo atgimimą aviacijos pasaulyje. Tuo tarpu Rusijos karinių pajėgų modernizacijoje tai būtu dar vienas tvirtas žingsnis į priekį.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kariniai lengvieji transporto lėktuvai itin svarbūs aviacijoje dėl jų suteikiamų mobilumo galimybių. Paprastai šie gan nedideli lėktuvai yra sukurti leistis ne tik moderniuose oro uostuose, bet ir kur kas kuklesnėmis sąlygomis. Pavyzdžiui pasinaudoti magistralinių kelių tinklu arba greitomis įrengtu ar rastu tvirto grunto lauku. Pasinaudojant orlaiviais galima pristatyti ne tik desantininkus ar atsargas. Paprastai kuriant atsižvelgiama ir į galimybes transportuoti kitus karinės technikos vienetus net į gilų priešų užnugarį. Tad tai itin svarbi armijos mobilumui technikos rūšis.

Žlunganti Sovietų sąjunga savo buvusioms šalims paliko dar 1969 metais pradėtus naudoti šio tipo „An - 26“ lėktuvus. Didžiausi jų kiekiai buvo pagaminti vos juos sukūrus. Nuo dabar tai beveik prieš 50 metų atgal. Per tiek laiko jie ne tik susidėvėjo, bet ir morališkai paseno. Pasikeitė gabenamų krovinių gabaritai. Reikalingi skrydžio atstumai. Tačiau svarbiausia - politinė situacija.

Būnant viena valstybe nebuvo jokio reikšmingo skirtumo kas kur gaminama. Sąjungai žlugus, didelė dalis reikalingos infrastruktūros atsidūrė skirtingų valstybių teritorijose. Bandymas bendradarbiauti tapo nebetik inžineriniu darbu, bet ir dideliu politinio ir karinio bendradarbiavimo reikalaujančiu procesu.

Tokiu dariniu buvo tapęs „An-140“ lėktuvas, kurį kartu kūrė kazachai, rusai ir ukrainiečiai. Jis dar visai nesenai turėjo tapti tuo reikalingu pakaitalu transportavimo srityje. Bet netapo. Projekto vystymo ištakose jo reputaciją stipriai žlugdė tragiškos avarijos. Net keturi lėktuvai dar iki masinės gamybos pradžios suduždami nusinešė iš viso 111 žmonių gyvybes (įskaitant didelę dalį šio projekto dizainerių bei inžinierių 2002 m. skridusių į Iraną dalyvauti prie projekto norinčių prisijungti iraniečių pasveikinimui).

Nepaisant nesėkmių projektą intensyviai palaikė Rusija. Gamindama lėktuvus Samaroje tikėjosi atnaujinti jais savo aviaparką. Tokias viltis sužlugdė po 2014 metų atsiradusi tarpvalstybinė įtampa. Rusija juos gamino pas save, bet tik pagal licenziją, o įvairios dalys ir toliau buvo gaminamos skirtingose šalyse.

Nebegaudami iš Ukrainos reikalingų dalių, Rusija visą savo dėmesį nukreipė į „Iljušin“ siūlomą variantą. Pastarasis visą lėktuvo gamybą pasiūlė su vien rusiškomis dalimis. Gamyboje nenaudoti jokių importuotų dalių iš trečiųjų šalių. Saugumo prasme tai buvo tai ko ir siekė Rusija. Turėti visą gamybinį potencialą savo rankose.

Prie jo dabar dalyvauja daugiau kaip trisdešimt įmonių. Bet nesant tinkamų pajėgumų projekto galutinis startas buvo nuolat nukeliamas. Pradžioje minėtos 2016, 2017 datos. Dabar minima šių metų vasara pirmajam skrydžiui.

Tai bus tradicinis monoplano su aukštai iškeltais sparnais konstrukcijos orlaivis. Išskiriantis tradicine „Il“ modeliams naudojama „T“ konfigūracijos uodega. Jį valdys 2 žmonių įgula, kai tuo tarpu senesnįjį „An“ turėjo valdyti net penkių narių komanda. Nuskrendamas atstumas su naudingu kroviniu reikalavimuose buvo padidintas dvigubai, iki 2400 km.

Šiuo metu baigiamas surinkti pirmasis lėktuvas. Jo pabaigimo planai kovo – balandžio mėnuo. Su juo bus atliekami realių skrydžių bandymai. Jau pradėtas rinkti antrasis korpusas taps pagrindu sekančio, su kuriuo bus atlikti ilgaamžiškumo bei galutinio projektui išsikeltų tikslų įvertinimo įvertinimo testai.

Orlaivį varys du „Klimov“ kompanijos sukurti turbopropeleriniai varikliai. Šiuo metu jie išbandomi skraidančioje laboratorijoje „Il-76 ll“. Pastarasis pakilo praeitų metų rugsėjį. Abu varikliai kartu išvysto 3500 arklio galias leisiančias naujam lėktuvui skristi kruiziniu 500 km/h greičiu iki 7600 metrų aukštyje.

„Jungtinė Aviacijos kompanija“, kurios padaliniu yra legendinė kompanija, dalindamasi informacija apie projektą mini, kad šis „Il-112V“ galės gabenti 50 žmonių, 26 ginkluotus desantininkus arba 1 „UAZ-452“, visiem geriau žinomą pašaipiu „batono“ vardu. Kodėl etalonu pasirinktas būtent pastarasis modelis lieka mistiška paslaptimi.

Nuo galimų išpuolių ketinama gintis įmontuota „President-S“ saugumo sistema. Tai specialiai propeliariniams orlaiviams 2014 metais sukurta sistema gintis nuo mobilios priešlėktuvinės ginkluotės. Tokios kaip „Igla“ arba „Stinger“. Sistema geba atpažinti įvairius į ją besitaikančios raketos būdus bei sutrikdyti jai pasiekti taikinį. Iki šiol ji buvo montuota tik į sraigtasparnius Alžyro, Baltarusijos, Egipto, Indijos ir Rusijos karinius ir kariniams tikslams skirtus transportinius orlaivius.

Jei 2019 metais prasidės dabar numatoma masinė orlaivių gamyba, jis taps pirmuoju Rusijoje sukurtu ir pagamintu lengvuoju transporto lėktuvu. Iki šiol juos gamindavo kiti. Armija norėtu gauti po 10 lėktuvų kasmet ir ne mažiau kaip 62 vnt iš viso.

Tuo tarpu „Iljušin“ be karinių lėktuvų planuoja gaminti beveik įdentiškus „Il-122“ lėktuvus civilinėms transportavimo reikmėms. O šiam projektui sukurtus variklius įdėti į perdaromą „Il-144-300“ keleivinį lėktuvą skirtą regioniniams skrydžiams. Tai būtu didysis įmonės sugrįžimas į didžiąją aviacijos rinką po kelis dešimtmečius trukusio letargo.

Parengė Arnas Mulokas

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Arnas Mulokas
(36)
(27)
(9)

Komentarai ()