Tyrėjai iš Ohajo valstybinio universiteto sukūrė būdą kaip generuoti elektros energiją iš anglies ir biomasės neišleidžiant į aplinką anglies dioksido.

Tyrėjų komanda, vadovaujama chemijos ir biomolekulinės inžinerijos profesoriaus Liang-Shih Fan‘o, atrado technologiją, kurios metu deginamas kuras į aplinką neišmeta anglies dioksido. Viskas vyksta aukšto slėgio reaktoriuose pakeičiant deguonį – kuris yra reikalingas iškastinio kuro deginimui – geležies dioksido dalelėmis. Patį procesą pavadino „chemine kilpa“.

Tokiu principu deginama anglis išskiria šilumą, kuri gali būti panaudota elektros gamybai, o kuro degimo metu susidaręs itin koncentruotas anglies dioksido srautas lieka įstrigęs ir gali būti naudojamas pramoniniais tikslais.

Nors šis „cheminės kilpos“ procesas yra gana naujas dalykas, bet pati technologija yra gerai žinoma. Tačiau tyrėjų komandai pavyko išspręsti vieną iš buvusių šios technologijos iššūkių: kaip apsaugoti geležies dioksido daleles nuo nusidėvėjimo.

Prieš penkerius metus geležies dioksido dalelės ištverdavo maždaug iki 100 ciklų arba 8 darbo dienas. Dabar mokslininkai sukūrė naują formulę, dėl kurios geležies dioksido dalelių darbinis laikas gali trukti iki 8 mėnesių.

„Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra ateitis“, – pranešime teigė Fan‘as. „Mums reikia tam tikro tilto, kuris dabar leistų kurti švarią energiją, kol mes pereisime prie atsinaujinančios energetikos. Kažko už priimtiną kainą. Ir to, ką galėtume naudoti ateinančius 30 metų, kol saulės ir vėjo energijos technologijos taps vyraujančiomis“.

Nors pasaulis juda link atsinaujinančios energetikos, tačiau reikia suvokti ir tai, kad akmens anglies naudojimas energetiniams poreikiams nenutrūks per vieną dieną. Tai ypač akivaizdu besivystančiose šalyse. Ir nors „švari anglis“ skamba kaip oksimoronas, gali būti, kad Fan‘o komandos technologija prisidės prie „švaresnės energetikos“ plėtros.

Komentarai ()