Jungtinių Valstijų oro pajėgos atrodo tarytum etalonas kitiems. Didžiausios pasaulyje, geriausiai aprūpintos, vienos pirmųjų išbandančios naujausius technologinius išradimus. Karo lakūnai gerbiami visuomenėje. Vis tik net labiausiai blizgantys fasadai turi ne paradines puses. Esami pilotai nenumaldomai sensta, tačiau norinčių tapti pilotais naujokų kasmet ateina vis mažiau. Jau dabar egzistuojantis žmonių trūkumas sudaro didesnį skaičių nei kartu sudėjus tarnaujančius Vokietijos ir Prancūzijos oreivius.

Daugelio vaikystės svajonių darbas norinčiųjų skraidyti trūkumu nesiskundė visą XX amžių. Tam įtakos galėjo turėti nepaprasta aura juosianti pilotus, galimybėms išvykti į užsienį, kur kas didesnis patriotizmas principinėje kovoje su komunizmu. Pirmieji naujųjų laikų problemos ženklai pradėjo lįsti ankstyvais 1999 metais. Pajėgos, siekdamos išlaikyti savo pilotus, ėmė siūlyti metinį 25 tūkst. dolerių priedą prie algos. Papildoma piniginė paskata kurį laiką veikė. Kol galiausiai ėmė griūti stulbinamu tempu.

2016 metais „Washington Post“ buvo vieni pirmųjų nusprendusių detaliai pasigilinti skaičiais. Kokie jie? 2012 metais pajėgose trūko vos 64 pilotų. Tai katės ašaros milžiniškoje karinėje mašinoje. Atrodytu. Tačiau jau kitais metais trūkumas pasiekė beveik du šimtus, vėliau trys šimtai, penki šimtai...

Galiausiai oro pajėgų personalo skyriaus vadovė, generolė leitenantė Gina Groso, paskelbė gazdinančius skaičius. Jiems šiuo metu trūksta 1600 pilotų. Iš kurių 1211 yra karinių orlaivių pilotų etatai. Tai reiškia, kad net 25% etatų – laisvi. Jų trūkumo dengimas krenta ant šiuo metu dirbančiųjų pečių. Didėjantis krūvis neprideda motyvacijos patiems kuo ilgiau likti.

Dar blogiau ant žemės. Lėktuvus aptarnaujančio personalo gretose laisvų etatų apie 2500.

Pentagonas problemą ėmėsi spręsti pinigų pagalba. Pasiūlė padidinti išmokas iki 45 tūkst. dolerių. Vis tik sistemoje dirbę veteranai abejoja ar tai padės. Jie mato kelis esamos padėties blogus dedamuosius. Tokių probleminių vietų išsprendimas pareigas padarytu patrauklesnes.

Pilotai perkrauti popierizmu bei papildomomis pareigomis.  Jas atlikti reikia ne kabinose, o biuruose. Ne skraidyti, o pildyti ataskaitas. Darbas tampa monotonišku. Papildomai šimtus valandų tenka skaityti taisyklių, taktikos, žvalgybos rinkinius. Daugiau nei 4000 puslapių informacijos, kuri gali būti naudinga. Ir kuo detaliau į tai įsigilina, tuo juos labiau paskatina išvykti.

Pradėjus analizuoti pilotų atsiimamus metinius bonusus už tarnybą pastebima, kad nuo 2010 metų vis daugiau žmonių nusprendžia nebepratęsti tarnybos kontraktų. Mažėjimas toks didelis, kad kasmet apie 30% pilotų savo noru palieka tarnybą oro pajėgose.

Dauguma jų pereina į civilinę aviaciją. Sparčiai auganti industrija stokoja patyrusių pilotų. Avialinijos kur kas lanksčiau geba pasiūlyti tinkamus atlyginimus, darbo sąlygas. Pilotai turi daugiau laisvo laiko šeimai bei kur kas daugiau laisvės nuvykus į svečias šalis praleisti laisvalaikį.

Tuo tarpu oro pajėgos įklimpusios į Afganistano, Irako karus. Didėjanti įtampa susijusi su Kinija, Iranu, Rusija, Šiaurės Korėja. Galinčios netikėtai atsirasti eskalacijos vietos kaip nutiko su Libija ar Sirija. Situacijos vis pavojingesnės ir dislokacijos vietos komplikuotesnės. Jų sprendimai užtrunka nebe mėnesį ar du, kaip buvo Jugoslavijoje ar dar ankščiau per pirmąjį Persijos įlankos karą.

Kiekvienas išėjęs pilotas išsineša savo sukauptą patirtį. Kuo labiau patyręs žmogus, tuo daugiau metų prireiks kitam norint jį adekvačiai pakeisti. Yra ir piniginis aspektas. JAV paskelbė, kad norint pilnai parengti pilotą gebantį valdyti penktos kartos naikintuvą, jie išleidžia 11 milijonų dolerių. Vienam pilotui. Metus trunkančiuose kvalifikacijos kursuose.

Tokie rimti trūkumai verčia svarstyti apie dar vieną bonusų už tarnybą didinimo etapą. Bandyti rekrutuoti asmenis dar tik bandančius įgyti aviacijos srities diplomus. Netgi svarsto apie galimybę po kursų patiems pilotams pasirinkti jų norimą tarnavimo vietą.

Ar tokie būdai padės išspręsti problemas parodys laikas. Kol kas amerikiečių generolams belieka tikėtis sustabdyti geroką pagreitį įgavusį procesą, prilygstantį sniego gniūžtės efektui, kai kasmet atsilaisvina vis daugiau nei spėjama paruošti į jų vietą. Nesustabdžius proceso, iki šio amžiaus vidurio pajėgose trūks pusės reikalingų žmonių. Ne įrangą kels galvos skausmą. Jos įsigijimams kasmet skiriama vis daugiau dolerių. Bet kai kurie nauji lėktuvai gali niekados nesulaukti jam priskirto žmogaus.

Ar tai paspartins bepiločių naudojimą? Ten ne ką geresnė padėtis. Pernai trūko daugiau nei 200 operatorių. Jie vis dažniau kenčia nuo monotonijos arba nuo psichologinių padarinių, kuriuos patiria stebėdami atakų padarinius. Galiausiai šiuo metu bepiločiai negali lygiaverčiai pakeisti karo lėktuvų. Net pradėjus ateities lėktuvų projektavimą, prireiks ne vieno dešimtmečio iki jie pasirodys ore. O kol kas darbams atlikti gausiai perkami orlaiviai reikalaujantys juos valdančio piloto. Jus privaloma rasti.

Parengė Arnas Mulokas

Komentarai (7)