Komplektuodami stalinius kompiuterius, ypač kai biudžetas būna ribotas, o dažniausiai jis toks ir būna, lengva ranka dedame vieną DDR4 atminties modulį ir pažymime, kad antrasis sistemoje atsiras vėliau. Paprastai apsiribojama 8 GB moduliu su tikslu, kad bus pridėtas dar vienas, išplečiant operatyvios atminties kiekį iki 16 GB ir pasiliekant galimybę ateityje panaudoti likusius du DIMM lizdus jeigu motininė plokštė ATX formato, kas paprastai garantuoja 4 DIMM lizdus.

Pirmasis tokio taupymo trūkumas suvokiamas greitai – kurį tai laiką reikės verstis su 8 GB talpos atmintimi. Antrąjį trūkumą, kai prabylame apie praradimus atminčiai dirbant vienkanaliu režimu, į konkrečius rėmus įdėti sudėtinga. Nuomonių dėl dual channel įtakos spartai daug, kai testų ne per daugiausiai, ypač naujesnių platformų, kaip „AMD Ryzen“ ir „Intel Coffee Lake“. Tai paskatino patiems atlikti tyrimą.

Šioje apžvalgoje papildomai susipažinsime su tikra retenybe -  „Asus ROG STRIX X370-I Gaming“. Tai viena iš dviejų (kita priklauso „ASRock“) X370 mikroschemų rinkinį turinti mini-ITX formato pagrindinė plokštė, skirta AM4 platformai. Be neatsiejamų mITX palydovų, kaip WiFi + BT modulis, nepaisant savo įspūdingo kompaktiškumo ši mažylė siūlo ne vieną, o du M.2 lizdus, iš kurių vienam netgi priskirtas atskiras aušinimas. Kartu populiariausiuose žaidimuose patikrinsime R7 1700 reakciją į dvi DDR4 lazdeles vietoje vienos. Galbūt „Ryzen“ atminties valdiklis ne tik mėgsta aukštą taktinį DRAM dažnį, bet ir dvikanalį režimą?

Pakuotė ir komplektacija

„Asus“ skuba visu gražumu atvaizduoti žaidėjų respublikai priklausančią ROG STRIX X370-I Gaming pagrindinę plokštę, kitoje itin kompaktiškos dėžutės pusėje nurodant pagrindines produkto specifikacijas bei išskirtines savybes. Joms priklauso dvejose skirtingose zonose išdėstytas „AURA Sync“ pašvietimas, taip pat LED iliuminaciją turintys garso išėjimai bei garso plokštė, kurią gamintojas pavadino kombinuota. Atrodo, kad visos unikalios savybės susijusios vien su pašvietimu, tačiau tikimės, jog X370-I Gaming turi ką parodyti ir daugiau.

Komplektacijoje randame netgi zip-ties surišėjus, kuriuos esame įpratę rasti korpusų ir maitinimo šaltinių dėžėse. Pagrindinėms plokštėms labiau būdingus aksesuarus apima keturi SATA kabeliai, I/O skydelis, vartotojo gidas, tvarkyklių DVD, pora komplektų M.2 tvirtinimo varžtelių, M.2 tvirtinimo kronšteinas, adresatinei LED juostelei skirtas prailginimo kabelis, perkeliama Wi-Fi antena ir priekinės panelės kabelis. Pasigardžiavimui lieka firminiai ROG lipdukai, kurių dalį galima panaudoti SATA kabelių sužymėjimui.

Specifikacijos

Ką siūlo šiuolaikinė mITX AM4 pagrindinė plokštė?

Akys prie mITX formato nėra pripratusios, todėl 17 x 17 cm išmatavimų X370-I Gaming atrodo kažkiek neįprastai - fotografijoje ji tarsi suplota. Panašu, kad „Asus“ nuėjo laiko patikrinto tradicinio dizaino, skirto mITX pagrindinėms plokštėms, keliu. Ant juodos montažinės plokštės ATX24V ir didžioji dalis SATA lizdų integruoti dešiniajame krašte. VRM grandinė, kurią aušina sidabro spalvos radiatorius, išdėstyta kairėje. Dar viena „sidabrinė“ detalė - virš PCIe 3.0 x16 lizdo esantis antrasis pailgas radiatorius, kuris dengia ne vien Ultra M.2 lizdą, bet ir gerokai daugiau struktūrų. Sekantys kadrai parodys, kad toks „Asus“ sprendimas išties labai įdomus ir X370-I Gaming nėra jau tokia visiškai standartinė mITX pagrindinė plokštė kaip pasirodė iš pradžių.

Kitoje montažinės plokštės pusėje randame neįprastai didelį, lyginant su ATX formatu, komponentų skaičių, pavyzdžiui mikro valdiklį STM32, kuris atsakingas už skaitmeninę/adresatinę RGB LED kontrolę. Tačiau visų svarbiausia šios zonos detalė vartotojui - tai po nugarine plokštele esantis antrasis M.2 lizdas.

8-pin EPS12V lizdas pataruktas į patį šoną. Viršutinėje PCB dalyje išrikiuoti trys 4-pin lizdai, įskaitant CPU_FAN, AIO_PUMP ir CHA_FAN. Visi lizdai pasižymi 1 A (12 W) stipriu. CHA_FAN yra vienintelis lizdas, skirtas sisteminiams korpuso ventiliatoriams, tačiau ištikus bėdai jų jungimui galima panaudoti ir AIO_PUMP lizdą. Randame dvi RGB LED galvutes: viena adresatinė 4-1 pin (5 V, 3 A, maks. 60 LED), kita funkcionalesnė 4 pin (12 V, 2 A, maks. 5050 LED). Pačiame dešiniajame kampe, prie DIMM užraktų, integruoti diagnostiniai LED, post fazėje inspektuojantys CPU, VGA, RAM ir Boot įrenginį. Debug ekranėlio X370-I Gaming neturi.

„Asus ROG STRIX X370-I Gaming“ VRM grandinė sudaryta iš 6+1 fazių. Šešios fazės - CPU VCC, viena - SoC VCC arba kitaip šiaurinio tilto. Panaudotas pilnai skaitmeninis „Infineon IR35201“ PWM valdiklis, kurį „Asus“ kaip visada pervadino į ASP1405I. Po plonu, tačiau aukštu (tam, kad jis gautų oro tėkmės) radiatoriumi integruoti 6x „Infineon OptiMOS BSG0812ND“ dual-N MOSFET galios blokai. Identiškus sutikome apžvelgdami „Intel“ HEDT platformos „Asus TUF X299 Mark 1“ modelį. Kiekvienas pasižymi 50 A stipriu ir gauna po atskirą IR3535 draiverį. SoC VCC daliai tenka vienas IR3555 (60 A) galios blokas, kuris iškeltas prie CPU_FAN lizdo - jo radiatorius neaušina. „Asus“ pasirinko „Micro Fine Alloy“ induktorius ir 5K elektrolitinius kondensatorius. Aišku, japoniškus.

Komponentų ir jų skaičiaus pasirinkimas VRM grandinei palieka labai gerą įspūdį, ypač atkreipiant dėmesį, kad tai mITX pagrindinė plokštė, kurioje patalpinti pajėgią grandinę daug sunkiau nei ATX formato modelyje. Šiuo atveju panašu į per gerą grandinę (angl. overkill) netgi spartintiems aštuonių branduolių „Ryzen“ procesoriams. Didesnį klausimą kelia radiatoriaus gebėjimas tinkamai ataušinti VRM'ą.

Dešiniajame PCB krašte integruoti du DIMM lizdai, kurie palaiko tiek ECC, tiek non-ECC DDR4 modulius iki 3600 MHz (O.C.) dažnio. Maksimali talpa naudojant abu lizdus siekia 32 GB. Daugiau nei pakankamai visų poreikiams. Papildomai integruota OCP apsauga. Tarp ATX24V ir dviejų SATA III 6 Gb/s lizdų įterptos jungtys korpuso priekinei panelei. Taip pat turime vidines USB 3.1 Gen 1 ir USB 2.0 galvutes. Jei pastarosios šiuolaikiniams korpusams nebereikia, tai ji vis dar reikalinga didžiajai daliai AiO sistemų kontroliavimui programiniu būdu.

ROG STRIX X370-I Gaming turi dar porą vertikalių SATA III lizdų, patalpintų tarp DIMM, PCIe 3.0 x16 lizdų ir pailgo radiatoriaus. Visi keturi SATA portai palaiko 0/1 ir 10 tipo RAID. Prie pat USB 2.0 galvutės sumontuotas CLR_CMOS trumpiklis ir 2-pin T_SENSOR jungtis, prie kurios gali būti prijungtas termistorius, pernešantis termo informaciją iš pasirinkto taško.

Štai taip atrodo „dviaukštis sumuštinis“, kuris baigiasi 28 mm virš PCB kylančiu radiatoriumi. Jis dengia pridėtinę PCB, turinčią 32 Gb/s Ultra M.2 lizdą ir garso posistemės komponentus. Po pridėtine montažine plokštele pakištas X370 mikroscemų rinkinys, kurį aušina atskiras itin žemo profilio radiatorius. X370-I Gaming nėra jokia išimtis - jai priklauso vienintelis mechaninis, žinoma sustiprintas (SafeSlot) PCIe 3.0 x16 lizdas, kurio elektrinis pralaidumas su „Ryzen“ procesoriumi sieks x16, o su 7-os kartos A serijos/„Athlon“ procesoriumi sumažės iki x8.

Atsukę du varžtus ir nuėmę radiatorių pamatome, kad į šį M.2 lizdą galima apgyvendinti 2242/2260 arba 2280 formato SSD kaupiklį. Tinka tiek SATA, tiek PCIe protokolo SSD. Šis M.2 lizdas naudoja „Ryzen“ procesoriuose esantį PCIe centrą, todėl jo pralaidumas visiškai nepriklausomas. Po radiatoriumi iškart uždėta termo juostelė - jis pilnai paruoštas atlikti savo pareigą.

Antrasis M.2 lizdas susietas su X370 mikroschemų rinkiniu. Jame galima tvirtinti tik PCIe protokolą naudojančius SSD, kurių ilgis siekia 60 arba 80 mm. Įmanoma tvirtinti ir 2242 formato SSD, tačiau tada jau reikės pasinaudoti komplektacijoje esančiu specialiu tvirtinimo mechanizmu, kuris prailgina 42 mm ilgio SSD iki 60 mm. Šio M.2 lizdo ištekliai nėra begaliniai, kadangi X370 centras sudarytas tik iš PCIe 2.0 linijų. Su keturiomis linijomos surišto M.2 lizdo maksimalus teorinis pralaidumas siekia ~2 Gb/s, o praktinis ~1,5 - 1,6 GB/s. Sumontavus šiuolaikinį NVMe kaupiklį skaitymo spartos nuostolių išvengti nepavyks, kadangi jis dažniausiai viršija 1500 MB/s, tačiau didesnės dalies NVMe kaupiklių rašymas nenukentės.

„SupremeFX“ garso posistemės šerdis - „Realtek ALC1220A“ kodekas, užtikrinantis 120 dBA išėjime ir turintis dvigubą integruotą mechanizmą stiprinant į ausines keliaujantį garsą tiek galine, tiek priekine (korpuso) jungtimis. Įdomiausia, kad tam skirti dedikuoti stiprintuvai. Priekinį išėjimą stiprina „Texas Instruments R4580I“, o galinį TI OPA1688, kuris priskiriamas aukštesnei klasei. Eilinį kartą pasirinkti japoniški „Nichicon“ kondensatoriai. Kadangi ant to paties PCB sumontuota ir M.2 jungtis tai turėtų reikšti, kad garso posistemė izoliuota nėra, nebent tik nuo likusios PCB dalies. Akivaizdu, kad nuo EMI trukdžių neapsaugotas ir garso kodekas. Į programinį paketą patenka „Sonic Radar III“ ir „Sonic Studio III“.

X370-I Gaming pagrindinės plokštės I/O panelė gana tuštoka. Negauname nei Flashback mygtuko, nei USB 2.0. Nėra ir nei vienos vaizdo išvesties, o tai automatiškai reiškia, kad šis modelis nėra draugiškas „Raven Ridge“ APU procesoriams. Techniškai ši AM4 motininė juos gali palaikyti, tačiau nesant galimybės išvesti vaizdą iš integruotos grafikos logikos tame nėra. Keturi (mėlyni) USB 3.1 Gen 1 susieti su procesoriuje esančiu xHCI valdikliu, kai raudonos spalvos USB 3.1 Gen 2 su X370 mikroschemų rinkiniu. Tiesa, abu portai yra A tipo. Gigabitinis I211-AT LAN valdiklis atkeliavęs iš „Intel“. Dvijuostis (2,4/5 GHz) WiFi 802.11 a/b/g/n/ac 2x2 modulis palaiko MU-MIMO ir BT v4.2. Niekur nedokumentuota, tačiau mums pavyko atkasti, jog tai „Realtek“ sprendimas, kas šiek tiek nuvilia. Nors palaikomas garsas 7.1 kanalų, tačiau tik trys audio išėjimai privers naudoti korpuso audio jungtį norint turėti 7.1 garsą. Visi I/O panelės lizdai turi apsaugą nuo iškrovos (ESD Guard).

Garso posistemės testavimas

LED'ais „papuoštos“ audio išvestys

Ne kartą pastebėjome besiskiriančius RMAA rezultatus naudojant „Windows 10“ ir „Windows 7“ operacines sistemas, todėl lyginti X370-I Gaming rezultatų su prieš tai testuotų pagrindinių plokščių rezultatais negalima. Gamintojo svetainėje neradome „Windows 7“ skirtų garso posistemės tvarkyklių, tad testavimą teko atlikti su „Windows 10“.

X370-I Gaming rodo pavydėtinas triukšmo lygio (-110,1 dBA) ir dinaminio diapazono (111,6 dBA) vertes. Triukšmo lygis netgi geresnis už ROG Maximus X Hero pasiektą rezultatą (-108,8 dBA), tačiau, kaip minėjome, tiesioginio lyginimo atlikti negalima, nes anksčiau visi testavimai buvo atliekami „Windows 7“ aplinkoje. Mažylės garso posistemė kiek silpniau pasirodo vertinant THD rezultatus, bendriems įvertinimams krintant iki „gerai“ arba „labai gerai“.

M.2 SSD aušinimas

Klaidos į vartotojam skirtus gidus įsivelia ne dažnai, tačiau šis atvejis būtent toks. Vadove aiškiai nurodyta, kad užtenka nuimti tik radiatorių norint įstatyti M.2 SSD. Praktikoje tai galioja 2242 ir 2260 formato M.2 kaupikliams, tačiau su mūsų 80 mm ilgio „Toshiba RD400“ iškilo problema. Pirma, prisukti pakylėlę, ant kurios guls SSD, į tvirtinimo tašką labai nepatogu - vietos net smulkiems pirštams minimaliai. Galiausiai paaiškėjo, kad varžto galvutė mechaniškai konfliktuoja su metaline briauna, kuri neleidžia jo įsukti tiesiai. Sprendimo būdas - dar dviejų, itin smulkių, varžtų atsukimas. Nuėmus metalinį dangtelį ne tik tampa lengviau prisukti pakylėlę, bet svarbiausia galima pagaliau tiesiai prisukti prilaikomąjį varžtą.

X370-I Gaming turimas M.2 radiatorius ne mažiau masyvus už čiupinėtą visai neseniai apžvelgiant „Asus ROG Maximus X Hero“ modelį. Nenuostabu, kad ir rezultatai dėsningi. Ramybės režimu radiatorius padėjo sumažinti SSD valdiklio temperatūrą 11 °C. Tai 2 °C geresnis rezultatas už fiksuotą M10H atveju tame pačiame korpuse. NVMe kaupikliui duodant padirbėti su beveik nepertraukiama apkrova, kai duomenys buvo kopijuojami, išarchyvuojami ir vienas po kito įrašomi du žaidimai, radiatorius sugebėjo nuriekti įspūdingus 24 °C. Nesumeluosime pakartodami, kad tai niekuo M10H nenusileidžiantis metalo luitas. Prieš keletą savaičių fiksuoti -20 °C buvo pagerinti iki -24 °C.

M10H aušinimas buvo per plauką nuo to, kad pakrovos metu naudojant radiatorių SSD temperatūra būtų žemesnė už „miegančio“ SSD ant jo nesant radiatoriaus. Dabar X370-I Gaming tai pavyksta pasiekti.

<- IDLE (w/o M.2 Heatsink) LOAD ->

<- IDLE (with M.2 Heatsink) LOAD ->

Testavimas

Į dvikanalį režimą statysime porą 4 GB talpos A-DATA XPG Z1 modulių, kurie veiks gamykliniais parametrais (2800 MHz, CL17-17-17-36). Tiesa, aktyvavus X370-I Gaming BIOS'e D.O.C.P. funkciją, kuri pertransliuoja „Intel“ XMP nustatymus į AMD suprantamą AMP formą, CL gaišties laikas buvo parinktas 18-ai ciklų, galutiniame rezultate turint CL18-17-17-36. Toks elgesys nebuvo visiškai netikėtas - taip ir yra įvykę ir su ROG Crosshair VI Hero pagrindine plokšte. Single channel režimu dirbs vienas modulis iš 16 GB talpos G.SKILL „TridentZ“ komplekto. 8 GB modulio taktinis dažnis nuo 3600 MHz sumažintas iki 2800 MHz, nustatyta CL18-17-17-36 vėlinimo laikų kombinacija. Sub-taimingų reikšmės tarp A-DATA ir G.SKILL modulių galimai skiriasi, tačiau kur kas svarbiau, jog atminties lustai išdėstyti ant vienos PCB pusės. Tai SS (angl. single sided) tipo moduliai. „Ryzen R7 1700“ procesorius dirba gamykliniais dažniais, kas reiškia, kad su Turbo, kai apkrautas daugiau nei vienas branduolys, pasiekiamas 3200 MHz dažnis.

Žaidimai su maksimaliais in-game nustatymais testuojami dukart nustačius 2560 x 1440 rezoliuciją, po to suskaičiuojant fps vidurkį bei 1 proc. ir 0,1 proc. mažiausių fps reikšmių vidurkius su OCAT arba FRAPS įrankiais. Integruoti testavimo įrankiai naudojami tik „Middle-earth: Shadow of War“ ir „Total War: Warhammer“ žaidimuose, o real game sesija trunka 120 sekundžių. Ten kur yra palaikymas, naudojamas DirectX 12 arba „Vulkan“ API.

Testavimo sistemą sudarė:

• • • Procesorius: AMD Ryzen R7 1700 stock/ SMT on
    • Pagrindinė plokštė: Asus ROG STRIX X370-I Gaming
    • RAM atmintis: A-DATA XPG Z1 DDR4 2x 4 GB 2800 MHz CL18 (dual channel)
      G.SKILL Trident Z DDR4 1x 8 GB 2800 MHz CL18 (single channel)
    • Vaizdo plokštė: Asus ROG STRIX GTX 1070 Ti AE (ForceWare 388.59 WHQL)
    • SSD kaupiklis: OCZ Vector 150 120 GB
    • HDD: Seagate Surveillance 6 TB 7200 RPM
    • Maitinimo šaltinis: Corsair AX860i
    • Korpusas: Phanteks Enthoo Primo
    • Monitorius: AOC U2868PQU
    • Operacinė sistema: Windows 10 Home

A-DATA XPG Z1 2x 4 GB DDR4 2800 MHz CL18 (dual channel)

G.SKILL TridentZ 1x 8 GB DDR4 @2800 MHz CL18 (single channel)

Rezultatai: Battlefield 1, Dirt 4

Rezultatai: DOOM, Hitman, GTA V

Rezultatai: Mafia III, Mass Effect: Andromeda, Middle-earth: Shadow of War, Prey

Rezultatai: Rise of the Tomb Rider, The Witcher 3: Wild Hunt, Total War: Warhammer

„Warhammer“ sparta su dual channel

„Warhammer“ sparta su single channel

R7 1700 spartinimas su mITX. Ar tai įmanoma?

„Asus ROG STRIX X370-I Gaming“ nėra tikra spartinimo pagrindinė plokštė vien dėl didelių CPU įtampos kėlimo žingsnių, kurie siekia 0,00625 V. Prisimename, kad su „Asus ROG Crosshair VI Hero“ pagrindine plokšte R7 1700 sėkmingai paspartinome iki 3,9 GHz naudodami 1,375 V įtampą. Tokią konfigūraciją taikysime ir pasitelkiant X370-I Gaming, kurios VRM'as turės ištverti valandos trukmės „Prime95“ (v26.6) apkrovą. Mums pasisekė, kad BIOS'e 1,375 V kaip tik ir yra ta stotelė, kurios mums reikia, kadangi artimiausi gretutiniai pasirinkimai būtų 1,36875 V arba 1,38125 V.

Ši pagrindinė plokštė turi penkis LLC (Load Line Calibration) lygius. Artimiausią įtampą mūsų norimai 1,375 V davė pirmo lygio (Level 1) LLC. AIDA64 fiksavo šiokią tokią fliuktuaciją, CPU įtampai pasiekiant ir 1,384 V, tačiau šiais parodymais negalime būti tikri. Keletą kartų buvo užfiksuoti dideli įtampos kritimai, o sistema ne tik kad išliko stabili, bet R7 1700 taktinis dažnis nebuvo sumažintas. Įtarimus, kad tai tiesiog nesuderinamumas tarp programinės įrangos ir X370-I Gaming beveik patvirtina „HWiNFO“ įrankis, kuris matė CPU įtampą lygią vos 1,3 V.

Po daugiau nei valandos mes tebeturėjome 3900 MHz (tikslus 3892 MHz) dažnį, per tą laiką neužfiksavę jokio throttle efekto. Atidarius korpusą pirštų ant VRM radiatoriaus išlaikyti įmanoma nebuvo. Patikrinti temperatūros taip pat, nes VRM termo daviklio pagrindinėje plokštėje nėra. Nepaisant to, X370-I Gaming įrodė, kad ji pajėgi atlaikyti pakankamai solidų spartinimą naudojant ne bet kokį „Ryzen“ procesorių, o aštuonių branduolių R7 1700.

Išvados

Prie „AURA Sync“ prisijungė ir „NZXT Kraken X62“

Iš pradžių suabejojome, ar verta su GTX 1070 Ti vaizdo spartintuvu, kuris naudojant 1440p raišką ir maksimalius in-game nustatymus dažniausiai duos GPU bound efektą, ieškoti dvikanalio operatyvios atminties režimo pranašumo prieš vienkanalį. Tačiau, kaip parodė gauti rezultatai, abejonų būti neturėjo. Imituodami tokį scenarijų, kuomet taupantis žaidėjas renkasi PC su „Ryzen“ procesoriumi ir vienu 8 GB DDR4 moduliu, norėjome patikrinti, ar jis tikrai nieko nepraranda. Gal net visi 99 % internautų pasakytų, kad labiau reikėtų sukti galvą dėl galimo 8 GB talpos DRAM trūkumo, o ne single channel režimo, kuris žaidžiant visiškai nefigūruos. Reikia prisipažinti, kad likusiam procentui nepriklausėme (kas tapo aišku iš dvejonių), tačiau atlikę testavimą dabar turime visą garbę įrodyti, kad dual channel režimas gaming srityje vaidina daug svarbesnę rolę nei yra manoma.

Akivaizdų skirtumą tarp single ir dual channel režimų užfiksuotas penkiuose iš dvylikos bandytų žaidimų, kas atitinka beveik pusę žaidimų. Pora DDR4 modulių „The Witcher 3: Wild Hunt“ vidutinę spartą padidino kiek daugiau nei trimis fps (+4,7 %), tačiau didžiausią dėmesį reikia atkreipti į blogiausių 1 % fps reikšmių vidurkį, kuris išaugo net 22,5 %, nuo ~41 fps iki ~50,5 fps. Perėjus prie dual channel „Total War: Warhammer“ vidutinė sparta padidėjo ~7,5 % (nuo ~56,5 fps iki 60,5 fps). Analizę pateikianti diagrama parodė, kad naudojant vienkanalį režimą scenos sparta buvo labai netolygi. Panašiai elgėsi ir kiti du žaidimai, įskaitant GTA V bei „Mafia III“. Skirtingai nei su „Warhammer“, čia buvo bandoma real game scena. Sunku patikėti, bet ta pati sistema, sudaryta iš „Ryzen R7 1700“, ROG STRIX GTX 1070 Ti Advanced Edition vaizdo ir ROG STRIX X370-I Gaming pagrindinės plokščių, kūrė kitokius potyrius. Atrodė, kad naudojame ne vieną ir tą pačią sistemą. Dual channel režimas užtikrino juntamai pastovesnius fps, sustabdė staigius svyravimus, kai vietomis sparta krinta dešimčia fps ir po to vėl normalizuojasi. Tai lėmė, kad vidutinė „Mafia III“ sparta su dual channel režimu padidėjo kiek daugiau nei 5 %, blogiausių 1 % fps reišmių vidurkis beveik 12 %, o pačių blogiausių fps reikšmių vidurkis daugiau nei 23 % (nuo ~28 fps iki ~34,5 fps). Tai ką pamatėme išanalizavę „Hitman“ spartą išvis galime prilyginti stebuklui. Vidutinė sparta pašoko nuo ~71 fps iki 87 fps (+22,5 %). Blogiausių 1 % fps reišmių vidurkis padidėjo 20 %, o 0,1 % - 17 %.

Nesakome, kad į mITX reikia statyti 2x 4 GB modulius vietoje vieno 8 GB, ypač kai atrodė, kad „Battlefield 1“ norisi ir kiek daugiau, tiesiog „Ryzen“ sistemoje operatyvioji atmintis privalo veikti dual channel režimu, nes tai nėra vien didesnių skaičių, bet ir geresnių žaidybinių potyrių klausimas.

Įdomu tai, kad beveik 200 eurų kainuojanti ROG STRIX X370-I Gaming nepasižymi aibe blizgučių, nors turi ne tik apšviestus audio išėjimus, bet ir dailų RGB LED pašvietimą ant M.2 radiatoriaus ir 17 cm ilgio PCB krašto. Toks sprendimas dar niekur nematytas ir pilnam pasigrožėjimui juo greičiausiai reikėtų korpuso su abiem grūdinto stiklo šonais. Mes kalbame apie tokius blizgučius, kaip on-board mygtukai, CLR_CMOS ir Flashback mygtukai I/O panelėje, 3 A H_AMP lizdą ir kitas pagalbas. Visgi tai ne maksimaliai prifarširuotas „Impact“ modelis. Kaip paaiškėjo, X370-I Gaming netgi neturi S/PDIF ir C tipo USB 3.1 Gen 2 lizdo, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad antroji, pabrėžiame antroji, visoje rinkoje mITX formato X370 pagrindinė plokštė iš „ASRock“ išvis neturi jokio USB 3.1 Gen 2 lizdo. Tačiau pagrindinius dalykus „Asus“ sutvarkė pagirtinai. Beveik visus.

Aišku labiausiai užkliuvo M.2 SSD diegimas, kuris neatitiko vartotojo gide išdėstytos teorinės dalies. ROG STRIX X370-I Gaming mus netgi privertė paišlaidauti ir įsigyti itin smulkų (Ph00) atsuktuvą, be kurio greičiausiai nebūtų SSD temperatūrų matavimų. Tokią patirtį būtų galima nurašyti klaidai vartotojo gide, tačiau labiau tai panašu į dizaino klaidą - paprasčiausia išpjova varžtui viską išspręstų. Antrasis, daug mažesnis akmenėlis, krinta į ventiliatorių prijungimo galimybes. Antras SYS_FAN lizdas tikrai nepamaišytų, kadangi iš bėdos jungiant ventiliatorių prie AIO_PUMP lizdo būtinas ir „Fan Xpert 4“ įrankis. BIOS'o aplinkoje sūkių konfigūravimas nėra tikslus, nes Q-Fan įrankis neduoda AIO_PUMP lizdo kreivės. Absoliutus vaizdo išvesčių nebuvimas I/O panelėje nubraukia X370-I Gaming kaip galimą pasirinkimą HTPC sistemai, tačiau negali nubraukti fakto, kad tai puiki mITX mažylė, leidžianti aplink save sulipdyti galingą „Ryzen“ sistemą.

Galinga sistema visų pirma prasideda nuo vienas kitą atitinkančių CPU ir GPU. Vaizdo plokštė jokia ne problema, kol ji telpa į korpusą ir jai pakanka maitinimo šaltinio galios. O štai procesoriai mITX pagrindinėms plokštėms gali tapti problema, ypač kalbam apie aštuonių branduolių R7 1700, kurį dar norime ir paspartinti. Konservatyvaus dydžio ir formų VRM radiatorius nenuteikė labai optimistiškai, bet pamačius, kad po juo „Asus“ patalpino X299 platformos motininėms artimą grandinę, sudarytą iš šešių „Infineon OptiMOS BSG0812ND“ galios blokų, kurių kiekvieno stipris siekia 50 A, pradėjome tikėtis, kad radiatorius suspės su galinga grandine. X370-I Gaming neapvylė ir visą valandą išlaikė R7 1700 su 3,9 GHz dažniu taikant 1,375 V įtampą. Tai best case scenarijus, kadangi pagrindinė plokštė buvo patalpintą į erdvų full tower korpusą. Galima svarstyti, kad mažoje dėžutėje VRM radiatorius visgi neatlaikys „Prime95“ streso, tačiau visvien akivaizdžiai buvome įtikinti, kad X370-I Gaming tinka rimtam spartinimui. Dar viena galingos sistemos sudedamoji dalis - NVMe kaupiklis. ROG STRIX X370-I Gaming siūlo galimybę turėti du high end NVMe SSD. Tokios savybės neturi netgi ROG Crosshair VI Hero modelis. Su X370 mikroschemų rinkiniu susieto M.2 realus pralaidumas apribotas iki ~1,5 Gb/s, tačiau praktiniu požiūriu tai nereikšminga. Ne tiek reikšminga korpusą išlaikyti be SATA kabelių, tačiau psichologiškai malonu. O štai neperkaistantis NVMe SSD pagrindiniame M.2 lizde - didelis laimėjimas. Šiam reikalui dedikuotas radiatorius „numinusavo“ įspūdingus 24 °C. Pirmą kartą pasyvus aušinimas leido išlaikyti intensyviai dirbančio SSD temperatūras mažesnes už jam budint be uždėto radiatoriaus. Panašu, kad būtent „Asus“ visoje rinkoje į šį aspektą žiūrį rimčiausiai.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Technews.lt

Komentarai ()