Nauja kompiuterių era? Kodėl Apple turėtų atsisakyti Intel procesorių (3)
Nuobodi naujiena apie „geležį“ iš tiesų daug byloja apie technologijų ateitį
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo 2020 metų Apple atsisakys Intel procesorių Mac kompiuteriuose ir pradės naudoti savo sukurtus lustus. Bent jau taip mano su aifonų gamintojų planais susipažinę Bloomberg šaltiniai. Projektas, kuriam suteiktas kodinis pavadinimas Kalamata, kol kas dar tik ankstyvajame savo etape, tačiau puikiausiai dera su bendra Apple koncepcija. Jos esmė – palengva atsisakyti bet kokių savo įrenginių komplektuojančių dalių pirkimo ir gaminti nuosavus. Nuobodi naujiena apie „geležį“ išties parodo, kaip stipriai asmeniniai kompiuteriai pasikeis jau artimiausiais metais. To priežastis – totali mobiliųjų prietaisų hegemonija. Jie ne tik perėmė visas „paprastų“ kompiuterių (stalinių ir nešiojamųjų) funkcijas, bet kartais netgi aplenkė juos techninėmis charakteristikomis. Ši tendencija nenutrūks ir ateityje.
Apple + Intel: pradžia
Visiems Apple kompiuteriams Intel procesorius tiekia nuo 2005 metų. Verta prisiminti tais metais vykusią WWDC programuotojų konferenciją. Steve'as Jobsas nuo scenos San Franciske iš kilmingai paskelbė, kad nuo šiol visi makai bus gaminami su pasaulinio lustų gamintojų lyderio procesoriais. „Manome, kad Intel technologijos padės mums kurti ateinančius 10 metų kurti geriausius asmeninius kompiuterius “, – paaiškino Jobsas.
Kaip rodo istorija, Apple vadovo pranašystė išsipildė – Macbook ir iMac tapo lyderiais jei ne pagal parduodamų modelių skaičių (Apple fiziškai nepajėgi konkuruoti su rinkos gigantais – Lenovo, Dell, HP ir ASUS), tai pagal kokybę ir našumą.
Kas buvo iki 2005 metų? Maždaug tai, prie ko Apple nori grįžti. Tiesa, dešimtajame dešimtmetyje Cupertino kompanija procesorius gamino ne viena, o bendradarbiaudama su IBM ir Motorola. Trijų kompanijų aljansas padovanojo pasauliui PowerPC procesorius. Kai viskas dar tik prasidėjo, Jobsas su bičiuliais tikėjosi iš rinkos išstumti Intel ir jos х86 architektūrą. Galiausiai Apple pralaimėjo. WWDC scenoje paskelbtas sandėris su Intel buvo kapituliacija, tačiau tuo pat metu ir svarbus žingsnis, neleidęs Mac kompiuteriams beviltiškai atsilikti nuo konkurentų ir nugrimzti užmarštin.
Pereidama prie Intel procesorių makuose, tuo pačiu Apple kitus porą metų ruošė mobiliąją revoliuciją – pirmąjį aifoną. Svarbiausiu kompanijai naujo įrenginio kūrimo sprendimu tapo nuosavo procesoriaus kūrimas, bendradarbiaujant su ARM ir Samsung. Viskas, kas paskui vyko su mobiliaisiais Apple procesoriais, ne tik gerino ir spartino kompanijos įrenginius, bet ir keitė visą mobiliųjų įrenginių rinką.
2010 metai. Išleidžiamas pirmasis iPad. Gandai apie Apple planšetes sutikti skeptiškai – su tokiais įrenginiais daug kompanijų eksperimentavo dešimtajame dešimtmetyje (pati Apple taip pat, prisiminkite Newton ), ir dauguma analitikų nesuprato, kam šiais laikais tokio įrenginio gali prisireikti. Sklido gandai, kad iPad pagrindu taps naujausias Intel kūrinys – Atom procesorius.
Galiausiai Apple vėl visus nustebino, pristatydama nuosavą A4 procesorių, paskui panaudotą ir iPhone 4. Šis mobilusis procesorius buvo toks našus ir efektyvus, kad pats savaime tapo nedideliu technologiniu proveržiu, ir atsiplėšė nuo revoliucinio iPad. Kulminacija tapo iPhone 5S telefonams skirtas А7 procesorius – pirmasis istorijoje 64 bitų mobiliųjų įrenginių procesorius.
Moore'as prieš Intel
Kelis pastaruosius metus Apple laikėsi aiškaus naujų įrenginių pristatymo grafiko: kiekvienas iPhone'as gaudavo naują pačių sukurtą procesorių, galingesnė jo versija tekdavo naujausiai iPad versijai, o Intel laiku išleisdavo naujos kartos procesorius Mac kompiuteriams. Ir jei Apple kasmet pavyksta sėkmingai savo lustus modernizuoti ir kasmet rugsėjį tradiciškai pristatyti naujus iPhone modelius, tai Intel paklusti Moore'o dėsniui darosi vis sudėtingiau.
Pastaruosius tris metus tranzistorių dydžio mažinimo („tik“ ciklų) ir mikroarchitektūros pagerinimo („tak“ ciklų) vykimas stringa, ir Intel pereiti prie naujo techninio proceso nebespėja (dabar naudojamas 14 nanometrų, nors pagal Moore'o dėsnį jau turėtų būti 10 nanometrų). Dėl to lustų gamintojams tenka keliems mėnesiams nukelti naujų procesorių išleidimą ir tai nutraukia ne tik Apple, bet ir kitų kompanijų gamybos ciklą.
Deja, Intel beveik pasiekė silicio galimybių ribą. Akivaizdu, kad norint toliau laikytis Moore'o dėsniu aprašyto vystymosi tempo, reikia kažkokių iš principo naujų komponentų arba lustų gamybos metodų, tačiau kol kas šie darbai tebėra pradinėse vystymosi stadijose. Kompanijų problemas geriausiai iliustruoja naujų procesorių pateikimo grafikas, kurį sudarė AnandTech. 2016–2018 metais jis aiškiai rodo, kaip sutriko „tik“ ir „tak“ ciklai.
Apple sėkmę išmaniųjų telefonų ir planšečių rinkoje lemia unikalus įrenginio kūrimas – kompanija stengiasi kuo daugiau komponentų ir būtent jai skirtos programinės įrangos kurti pati. Būtent todėl iPhone telefonai kasmet pasirodo geriau už praktiškai bet kuriuos išmaniuosius, naudojančius Android OS, kurių procesorių charakteristikos tris kartus geresnės už Apple, tačiau realūs rezultatai nėra tokie įspūdingi.
Būtent dėl to beveik visų kitų išmaniųjų telefonų reklamoje akcentuojamas operatyvinės atminties dydis ar procesoriaus taktinis dažnis. Apple apie šiuos įprastiems vartotojams nuobodžius rodiklius kalba tik nuo scenos ir niekada nenaudoja, reklamuodama naujienas, nes jos „tiesiog veikia“.
Tai, ką nuveikė su mobiliaisiais įrenginiais, objektyviai tapusiais rinkos lyderiais, Apple nori atlikti ir su Mac kompiuteriais. Visų pirma, per 11 metų nuo pirmoj iPhone pasirodymo, išmanieji telefonai išmoko atlikti viską, ką anksčiau veikė atskiri įrenginiai (kompiuteriai, kameros): jais dirbama su įvairiausiais dokumentais, filmuojama ir apdorojama netgi 4K raiškos video, žaidžiami daug energijos sąnaudų reikalaujantys žaidimai ir naudojamos programos (pažvelkite, kaip pamažu nyksta išmaniesiems telefonams ir kompiuteriams skirtos grafikos kokybės skirtumai). Antra, kai kurių mobiliųjų Apple lustų našumas pranoksta stalinių kompiuterių analogus. Dar prieš 10 metų nebuvo galima įsivaizduoti, kad telefonas bus galingesnis už kompiuterį.. Dabar gi A11 Bionic lustas iPhone X telefone ne tik geresnis už bet kurį kitą mobilųjį procesorių, bet ir galingesnis už Macbook Pro montuojamą Core i5.
Svarbu paminėti, kad čia kalbame apie plačiajai auditorijai skirtus kompiuterius. Profesionalūs asmeniniai kompiuteriai, apginkluoti aukštos klasės aparatine įranga ir kainuojantys virš dviejų tūkstančių dolerių, kaip ir anksčiau, demonstruoja kosminį našumą, tačiau ji reikalinga vienetams (kitas pavyzdys – kompiuteriai, skirti žaidimams, kurių nei makbukai, nei ultrabukai su Windows nepatempia). Eiliniam naudotojui galia, aišku, svarbu, tačiau svarbu ir tą galią užtikrinančios energijos sąnaudos. Macbookai vienu įkrovimu gali veikti iki 10 valandų. O ką, jeigu jie galės dirbti 20 valandų? Arba dar ilgiau? Čia ir yra pagrindinė priežastis pereiti prie nuosavų procesorių. Jeigu tai išties įvyks, Apple kompiuteriai taps dar mobilesni, spartesni, o ir veiks geriau ir ilgiau.
Kaip pažymi Verge, Apple pasirinktą kryptį apibūdina žodis „integracija“. Kompanija ne vienus metus kuria nuosavą tarpusavyje susijusių įrenginių ekosistemą – iPhone'ai, Macbookai, planšetės, ausinės, išmanieji laikrodžiai ir namų kolonėlės. Visiems jiems, išskyrus kompiuterius, beveik visus komponentus Apple kuria pati ir papildo nuosavomis operacinėmis sistemomis, kitaip nei pagrindiniai konkurentai (Samsung, Sony, HTC išmaniuosius telefonus gamina iš savo ir iš partnerių detalių, OS gauna iš Google ir jau tada į ją diegia nuosavas vartotojo sąsajas).
Kurdama iPhone, Apple nenorėjo priklausyti nuo Qualcomm – vieno iš pagrindinių mobiliųjų lustų gamintojo, todėl sukūrė savo. Prieš metus, siekdama sumažinti priklausomybę nuo Imagination Technologies, kompanija pradėjo kurti nuosavus vaizdo procesorius. Apple sugalvojo Face ID veido skenerį, ir tam iš anksto įsigijo kelias kompanijas (taip pat buvo ir su pirštų atspaudų skeneriu Touch ID). Dabar, remiantis naujausiais pranešimais, Apple nori gaminti nuosavus ekranus. Pirmasis žingsnis šia kryptimi – naujiems Apple Watch skirti nedideli MicroLED ekranai. Jei šis eksperimentas bus sėkmingas, būsimos iPhone ir iPad kartos turės Apple ekranus.
Žinoma, Intel korporacijai Apple atsisakymas naudoti jos procesorius sukels neigiamas pasekmes. Apple – vienas iš svarbiausių lustų gamintojo klientų. Mac kompiuteriams skirtų procesorių tiekimas Intel duoda ne mažiau, nei 5% metinių pajamų. Po Bloomberg publikacijos, Intel kompanijos akcijų kaina sumažėjo 9% – labiausiai per pastaruosius porą metų.
Tuo tarpu, nors pagrindiniai asmeninių kompiuterių rinkos žaidėjai (Dell, Lenovo, HP) vis dar lieka ištikimais Intel klientais, jos procesorių atsisakyti ketina ne tik Apple. Dar pernai Google pasamdė buvusį Apple darbuotoją, vadovavusį iPhone mobiliojo procesoriaus kūrimui. Panašu, paieškos gigantas savo išmaniuosiuose telefonuose Pixel ketina naudoti nuosavos gamybos lustus. Taip pat elgiasi ir Microsoft, drauge su Qualcomm vystanti Windows ARM platformą. Gali būti, kad Intel vertėtų susimąstyti, kaip ir kam ji gamina procesorius, jei didžioji dalis žaidėjų ima gręžtis nuo kompanijos.
Nuo „geležies“ prie programinės įrangos
Pasikeitus fiziniam „įdarui“, neišvengiamai kis ir programinė įranga. Kalbama apie projektą „Marzipan“, kurio esmė – galimybė bet kurias iPhone programėles naudoti Macbookuose. Ir nors šios programos priežastis slypi Mac App Store problemose (iš jos nepavyksta įdiegti Mac skirtų programų), „Marzipan“ tikslas – pakeisti naudojimosi kompiuteriu patirtį.
Tikimasi, kad jau netrukus iOS ir macOS operacinės sistemos bus apjungtos į vieną platformą, kuri bus diegiama į visus Apple įrenginius. iPhone programėlės pakeitė vartotojų įpročius; įsivaizduokite kaip pasikeis mūsų kompiuterių naudojimas, jeigu jie įgis mobiliųjų įtaisų funkcionalumą.
Artėjantys pokyčiai taupys programuotojų laiką – jie galės daryti vieną programą telefonams, planšetėms ir kompiuteriams. App Store atnaujinimas tikriausiai bus paskelbtas 2018 metų WWDC konferencijoje.
N. Sokolov
„Technologijų“ skilties redaktorius
republic.ru