Ekonomistas ragina sunerimti - 1 bitkoino iškasimui reikia tiek energijos kiek vienai šeimai 12 metų (45)
Vienam bitkoinui „iškasti“ šiuo metu suvartojama tiek elektros energijos, kiek vienai šeimai pakaktų dvylikai metų. Energijos rijike tapusi kriptovaliuta jau daro įtaką ir kovai su klimato kaita.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ir ši tendencija didėja. Dėl skaudžių kriptovaliutos pasekmių klimatui pavojaus varpais jau skambina ekonomistas Alexas de Vriesas.
Olandijos ekonomistas ir „Blockhain“ technologijų ekspertas A. de Vriesas neseniai paskelbė studiją, o ją patikrino nepriklausomi ekspertai. Joje atskleista, kokį didžiulį energijos kiekį suryja virtualios valiutos bitkoino kasyba ir valdymas. Pagal 28-erių olando sukurtą „Bitcoin Energy Consumption“ indeksą bitkoino energijos suvartojimas nuo 2017 metų pradžios išaugo septynis kartus.
– Remiantis jūsų studija, bitkoino kasyklos yra nepasotinamos energijos rijikės? – Spiegel.de pasiteiravo „PricewaterhouseCoopers“ kompanijoje dirbančio ekonomisto.
– Kartais jaučiuosi priblokštas, nors apie šią problemą žinau senokai. Bitkoino sistemos energijos poreikis tiesiog gniaužia kvapą. Šiuo metu jau sunaudojama apie 67 teravatvalandės per metus. Tai – daugiau elektros energijos, nei reikia visai Šveicarijai. Tai – 0,3 proc. viso pasaulio energijos poreikio. Ir skaičiai kopia vis aukščiau. Iki metų pabaigos bitkoinai suvartos pusę procento pasaulio energijos, arba tiek pat, kiek Austrija. Beprotystė.
– Pusė procento – ne toks jau ir baisus skaičius?
– Tai – milžiniškas kiekis sistemai, kuri pirmiausia naudinga spekuliantams. Juk visos saulės jėgainės 2016-aisiais pagamino vos vieną procentą žmonijai reikiamos elektros. Deja, bitkoinai nepadeda kovoti su klimato kaita.
– Tačiau ar bitkoinas nėra naudingas kaip alternatyvi mokėjimo priemonė?
– Praktiniame gyvenime jis gali mažai padėti, nes mokėjimo išlaidos yra nepaprastai didelės. Jei 2017-ųjų pabaigoje už 5 dolerius kainuojančią kavą būtų atsiskaityta bitkoinu, jos energijos sąnaudos būtų pasiekusios 50 dolerių. Atsiskaitant paprasta kredito kortele sunaudojama 1–2 vatvalandės elektros energijos, o bitkoinu – 300 kilovatvalandžių. Tiek, kiek vidutinis namų ūkis sunaudoja per mėnesį.
– Kodėl šiai kriptovaliutai reikia tiek daug elektros energijos?
– Galima sakyti, kad šiuo metu vyksta bitkoinų kasyklų ginklavimosi varžybas. Kas 10 minučių sukuriamas blokas su 12,5 bitkoino. Nori gauti savo dalį – turi padidinti kompiuterio pajėgumą. Kadangi bitkoino kaina taip sparčiai išaugo, daugelis kasėjų investavo į įrangą. Atitinkamai į viršų šovė ir elektros energijos sunaudojimas.
– Kiek elektros energijos šiuo metu reikia vienam bitkoinui „iškasti?“
– Maždaug 42 tūkst. kilovatvalandžių. Bet tiktai tuo atveju, kai pasitelkiamas didelio pajėgumo kompiuteris su gera vėdinimo sistema. Priešingu atveju vertė dar aukštesnė. Vidutinis namų ūkis per metus sunaudoja 3500 kilovatvalandžių. Tai reiškia, kad vienam bitkoinui sukurti reikia tiek elektros, kiek šeimai – 12 metų.
– Tačiau ar ilgai apsimokės „kasti“ bitkoinus tokiomis sąlygomis?
– Jei išlaidos ir toliau taip augs, pelningumas iki metų pabaigos stipriai smigs. Tačiau viskas priklauso nuo kainos – kuo brangesnis bitkoinas, tuo daugiau uždirbama.
– Neseniai Kinija, Pietų Korėja, Tailandas pasunkino prekybos kriptovaliutomis sąlygas ar ją visiškai uždraudė. Kinija ir JAV ėmėsi veiksmų ir prieš „kasėjus“. Ar tai duoda naudos?
– Jokios naudos. Tai – tarsi kiaura užtvanka: sustabdytas vienoje vietoje vanduo randa sau kelią kitur. Bitkoinas – decentralizuota bendruomenė, nėra jokio centrinio banko, jokios finansų priežiūros. Daugelis valstybių neriboja „kasyklų“ veiklos. Šiuo atveju mums reikėtų tarptautinio susitarimo – geriausia vadovaujant Jungtinėms Tautoms. Bet iki šio žingsnio dar toli.
– Jūsų sukurtas indeksas yra pirmasis, susiejęs kriptovaliutą ir energijos sąnaudas. Kaip kilo ši idėja?
– 2015-aisiais skaičiau straipsnį. Iš jo sužinojau, kad vienam bitkoinui pervesti reikia tiek elektros energijos, kiek vidutiniam JAV namų ūkiui užtenka pusantros dienos. Tai sukėlė šiurpą ir smalsumą. Netrukus kilo idėja ištirti elektros energijos vartojimą pasauliniu mastu, nes apie tai nebuvo jokių skaičių.
– Kaip nustatote šiuos skaičius? Juk Mongolijos gilumoje įsikūrusi „kasykla“ vargu ar parodys elektros energijos sąskaitą?
– Viešai žinoma, kokie yra bendri kompiuterio pajėgumai bitkoino „kasimui“ ir kiek elektros energijos sunaudoja veiksmingiausias rinkoje esantis procesorius. Taip apskaičiuojama, koks turi būti mažiausias sistemos energijos poreikis. Ir iš „kasyklų“ pajamų galima nustatyti, koks yra elektros energijos suvartojimas.
Riba – 21 milijonas
Bitkoinai yra virtuali valiuta, sukurta iš kompiuterio kodo. Jos neprižiūri joks centrinis bankas, ji nėra kontroliuojama jokios vyriausybės.
Šią valiutą reguliuoja bitkoinų bendruomenės nariai. Kaip ir kitomis valiutomis, bitkoinais galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas ar keisti juos į kitas valiutas. Atsiskaitymai bitkoinais vyksta per specialų tinklą, kuriuo perduodami tam tikri kodai. Pats tinklas stebi ir patvirtina sandorį tam tikro proceso metu siekiant užtikrinti, kad nė vienas bitkoinas nebūtų tuo pat metu panaudotas daugiau nei vienoje vietoje.
Vartotojai irgi gali kurti naujus bitkoinus. Tam jų kompiuteriai turi išspręsti sudėtingas užduotis. Tačiau bendras bitkoinų skaičius niekada neviršys 21 mln. Sunku patikėti, tačiau vos prieš penkerius metus vienas bitkoinas kainavo apie 130 eurų. Vakar jo kaina siekė per 6770 eurų.
Baigiantis 2017-iesiems ji buvo viršijusi ir 16 tūkst. eurų ribą. Coinmarket.com duomenimis, šiuo metu „iškasta“ per 17 mln. bitkoinų vienetų, kurių bendra vertė viršija 115 mlrd. eurų.
