Automobilių statymas prie pat pėsčiųjų perėjų jau ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių Lietuvos miestų problema. Draudikai atkreipia dėmesį, kad toks transporto priemonių parkavimas sukelia avarines situacijas, nes vairuotojams užstoja pėsčiuosius, įžengusius į perėją, o pastarieji – dažnai nepamato atvažiuojančių automobilių, rašoma pranešime.

„Parkavimas nesilaikant 5 metrų atstumo iki pėsčiųjų perėjos nėra masinis reiškinys. Šie kelių eisimo taisyklių pažeidimai dažniausiai pasitaiko miestų miegamuosiuose rajonuose vakare arba nakties metu. Tuomet žmonės dėl sausakimšų daugiabučių kiemų yra priversti automobilius statyti gretimose gatvėse, o sugrįžusiems į namus vėliausiai belieka tik vietos sankryžų ribose arba prieš pat pėsčiųjų perėjų“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.

Jis atkreipė dėmesį, kad dienos metu tokie pažeidimai dažni senamiestyje ar centrinėse miestų gatvėse, kai tiekėjų tarnyboms priklausančios transporto priemonės draudžiamose vietose kelioms minutėms pastato automobilius ir krauna prekes, išlaipina keleivius ar pristato siuntinius. Pasak M.Žilionio, automobilio parkavimas nepaisant 5 metrų atstumo iki ir už pėsčiųjų perėjos yra labai rizikingas saugiam eismui.

„Tokios situacijos pėstiesiems padidina riziką likti nepastebėtiems. Jei automobiliai yra pastatyti prie pat pėsčiųjų perėjos, link jos artėjančios transporto priemonės vairuotojui apribojamas pėsčiųjų perėjos prieigų matomumas. Ypatingai matomumą riboja pėsčiųjų perėjų zonose statomos aukštesnės transporto priemonės – visureigiai, mikroautobusai ar sunkvežimiai“, – teigė draudikas.

Žalų ekspertas pabrėžė, kad prie pat pėsčiųjų perėjos statomos transporto priemonės labiausiai apriboja matomumą vaikams. „Jiems paprastai apžiūros lauką užstoja ne tik aukštesnės, bet ir lengvosios transporto priemonės“, – sakė draudimo bendrovės atstovas.

Draudikų praktika rodo, kad automobilių parkavimas prie pat pėsčiųjų perėjų sukuria prielaidą skaudžiausiems eismo įvykiams – pėsčiųjų sužalojimams ar net mirtiniems atvejams. Mat dėl apriboto matomumo vairuotojas per vėlai pamato į važiuojamąją dalį įžengusį pėsčiąjį, ima ekstremaliai stabdyti, siekdamas išvengti susidūrimo su pėsčiuoju. O tokiose situacijose sukeliama grėsmė paskui jį važiuojančios vienos ar net kelių transporto priemonių vairuotojams. M.Žilionis pastebėjo, jog nemaža dalis „traukinukais“ vadinamų eismo įvykių, kai susiduria keli automobiliai, įvyksta būtent prie pėsčiųjų perėjų.

Draudimo bendrovės atstovo teigimu, pėstieji taip pat turėtų save saugoti ir, esant prastam matomumui, pasirinkti saugią vietą pereiti gatvę.

„Pėsčiasis visada į važiuojamąją kelio dalį turėtų žengti tik įsitikinęs, kad artėjančios transporto priemonės vairuotojas ne tik jį mato, bet ir pradeda mažinti greitį bei suspės sustoti iki pėsčiųjų perėjos ribų. Pėstieji visada turi prisiminti, kad jie, skirtingai nuo automobilių vairuotojų, neturi jokių papildomų apsaugų ir net nežymus kontaktas su judančia transporto priemone praktiškai visada baigiasi skaudžiai“, – sakė draudikas.

Pėstieji, anot M.Žilionio, turi žinoti, jog automobilio vairuotojas jį pamatęs nepradės stabdyti automobilio iškart, jo reakcijos bei stabdžių sistemos suveikimo laikas užtruks ne trumpiau kaip sekundę. Draudikas teigė, jog palyginus lėtai – tik 36 km per valandą greičiu – judantis automobilis nestabdomas dar pravažiuos 10 metrų. Jei greitis bus didesnis, pavyzdžiui, 50 km per valandą – vairuotojui pamačius pėsčiąjį iki stabdymo pradžios nestabdoma transporto priemonė pariedės beveik keturiolika metrų. „O kur dar stabdymo kelias, kuris priklauso ir nuo padangų bei kelio dangos būklės bei meteorologinių sąlygų“, – kalbėjo draudimo ekspertas.

Be abejo, pasak M.Žilionio, atidumas yra būtinas ne tik pėstiesiems, bet ir automobilių vairuotojams, artėjantiems prie „užstatytos“ perėjos.

„Jie turėtų pasirinkti saugų greitį, kad spėtų sustoti iki pėsčiųjų perėjos ribų, jei iš už užstojančios transporto priemonės pasirodytų pėsčiasis“, – patarė draudikas.

Komentarai ()