Paprastai, kai kalbame apie karines technologijas, dažniausiai minime užsieninius vardus: „Stinger“, „Carl Gustaff“, „Abrams“. Bet Lietuva – intensyvi aukštųjų technologijų kūrėja. Garsėjame lazeriais, biotechnologijomis – negi visa tai taip ir lieka už laboratorijų durų ir negrįžtamai iškeliauja pas užsienio užsakovus?

Jei jau skaitote šį straipsnį, turbūt supratote, kad ne. Lietuviai gal ir nekuria tankų, naikintuvų ar kovinių kiborgų (beje, karinius robotus kuria, bet apie juos – gal kitą kartą), tačiau karyba susideda ne tik iš to.

Štai pavyzdžiui – šiais laikais jau sunkoka įsivaizduoti karį be neperšaunamos liemenės. O ar žinojote, kad lietuviai jas kuria, ir jos jau išbandytos mūšiuose?

Karių apsaugai ir komfortui

„Mes, kaip lietuviai, galime didžiuotis, kad iš užsienio neperkame neperšaunamų liemenių, o patys jas kuriame ir gaminame, – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro inovacijų vadybininkas Karolis Stašys. – Pradedame nuo fundamentalių tyrimų, mūsų tekstilės padalinys sukuria pačią tekstilę, atrenka geriausias medžiagas ir gali pasiūti neperšaunamas liemenes, kurios, beje, jau išbandytos net ir mūšio sąlygomis ir puikiai pasiteisino“.

Tačiau, pasak K. Stašio, kariai susiduria su dar viena problema, ir tai – ne kulkos. „Tai karštis arba šaltis. Lietuvos kariai dalyvauja įvairiose tarptautinėse misijose – pavyzdžiui, Afganistane, Irake ir nežinome, kur dar teks būti. Kaip žinome, nors dykumose labai karšta, atėjus nakčiai, temperatūra gali nukristi iki minusinės. O kai budi poste ar pasaloje, tu negali užsikurti laužo, negali sušilti. Bet mes šią problemą išsprendėme“, – pasakojo FTMC atstovas.

Pasak jo, lietuviai sukūrė specialios technologijos audinį, kuris gali šildyti (ar netolimoje ateityje – ir vėsinti) be jokių jame išvedžiotų laidų. Šildymo efektą kuria elektra (tad taip, tokiam rūbui dar reikalingas ir maitinimo elementas, baterija), bet ji perduodama ne laidais, o nanostruktūromis, esančiomis audinyje – kas leidžia tiek audinį skalbti, tiek nepanaikina šildomojo efekto, net jei audinio vientisumas kažkur yra pažeistas. O svarbiausia, jausmas vilkint tokio audinio drabužius – visiškai natūralus, tarsi vilkint tradicinius drabužius.

Beje, toks šildymas gali būti pritaikytas ne tik karyboje, bet ir medicinoje.

Kaip jau minėta, lietuviai kuria iš šaldančią tekstilę. „Mūsų tikslas dabar yra integruoti ją kartu su šildančia tekstile, o sujungus su mūsų kuriamomis apsauginėmis priemonėmis, būtų galima turėti aukštosiomis technologijomis pagrįstą technologiją, kuri apsaugo tiek nuo kulkų, tiek nuo šalčio, tiek nuo karščio“, – sakė K. Stašys.

Mikrobangos – tiek puolimui, tiek gynybai

Dar viena lietuvių kuriama technologija – „Terahercinė akis“.

„Terahercinis dažnis – tai beveik radijo bangos - infraraudonoji spinduliuotė. Tokį dažnį generuoti sunku, bet dešimtmečių patirtį skaičiuojantys mūsų mokslininkai atidirbo technologiją“, – teigė FTMC inovacijų vadybininkas. Pasak jo, terahercinė (THz) technologija yra ypatinga tuo, kad yra skvarbi, bet visiškai nekenkianti mūsų kūnams.

„Galima sakyti, kad tai yra sveikatai nekenkiantys rentgeno spinduliai“, – aiškino K.Stašys. Jo teigimu, tokią technologiją galima panaudoti sprogmenų detektavimui neatidarant paties konteinerio, kuriame jie įpakuoti. O kadangi šiais laikais terorizmo grėsmė yra itin išaugusi, reikia ieškoti greitesnių ir efektyvių metodų, kaip aptikti sprogmenis – nepamirštant ir žmonių privatumo klausimo. Todėl terahercai laimi prieš invazinius metodus.

Savaime detektavimo principas nėra labai sudėtingas – sprogmenys turi savo sugerties spektrą, tačiau visas iššūkis yra THz dažnio generavimo technologija. Ilgainiui tokius sprendimus galima būtų montuoti oro uostuose ar kitose kritinėse vietose.

Dar viena sritis, kurioje dirba FTMC mokslininkai – jau kelis kartus rašėme apie paslaptingas atakas prieš JAV ambasadas, kurias jų darbuotojai prieš kelerius metus patyrė Kuboje ir Kinijoje. Egzistuoja bent keletas versijų, kas ten iš tiesų galėjo nutikti, bet šiemet buvo paskelbta oficiali JAV ataskaita, kurioje teigiama, kad buvo panaudotas nuo šaltojo karo laikų pamirštas mikrobangų ginklas.

Tuo tarpu lietuviai sukūrė tokio ginklo – t. y. mikrobangų – detektorių. Kadangi mikrobangų ataka yra ne momentinė, o trunkanti kiek ilgiau, į savotišką radarą panašus įrenginys skenuoja aplinką ir aptinka mikrobangų kryptį.

„Mikrobangos gali paveikti tiek fiziologiją, tiek įrangą. Tad strategiškai svarbiose vietose įrengtas toks detektorius galėtų apsaugoti tiek žmones, tiek įrangas“, – sako K.Stašys.

Bet mikrobangas galima pritaikyti ir gynybai. „Ateities grėsmės yra susijusios ne tik su žmonėmis, bet ir su robotais, o ypač – dronais. Pastarieji yra maži, pigūs ir juos galima apginkluoti: jie gali nešti amuniciją, bombas ar paskleisti cheminę ataką“, – įspėja FTMC atstovas. Jo teigimu, dėl dydžio, pigumo ir greičio juos sunku numušti konvencine ginkluote – kulka nepataikysi, raketa irgi pataikyti sunku ar ji gali nesprogti – todėl reikia ieškoti alternatyvių metodų. O vienas tokių metodų – mikrobangų ataka.

FTMC dar neturi mikrobangų ginklo, bet turi tyrimų technologiją ir aiškinasi, kaip dronus galima tiek numušti, tiek pažeisti atskiras jų sistemas. „Ar, tarkime, padegti“, – priduria K.Stašys.

Teigiama, kad šią technologiją galima pritaikyti realioje gynyboje – pastatyti stoteles, kurios priešiškus dronus deaktyvuotų ore.

Mokymo įranga, taupanti šimtus tūkstančių

Neišvengiama karinių išlaidų dalis – mokymai. Jų metu naudojama brangi technika, amunicija – bet laikai keičiasi, tobulėja simuliacijos, kurios žymiai atpigina mokymus – ir lietuviai čia taip pat turi ką parodyti.

MITA surengtame renginyje KTU mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto direktorius prof. Algimantas Fedaravičius pristatė kelis KTU sprendimus, kurie kariuomenėms gali padėti sutaupyti įspūdingas sumas.

KTU kuria lazerinius treniruoklius – jau egzistuoja šešios versijos, ir naujausioji yra „LT-5M”. Tai – sudėtinga lazeriu paremta šaudymo treniruočių ir duomenų rinkimo sistema, kurios pagrindu pasirinkti populiarūs Lietuvos kariuomenės ginklai: automatinis šautuvas G-36, kulkosvaidis „FN-MAG“, granatsvaidis „Carl Gustaff“.

Adaptuoti ginklai pilnai – su visu garsu ir atatranka – emuliuoja šaudymą, o infraraudonojo spektro lazeris matuoja virtualių šūvių taiklumą.

Sistema leidžia sukurti ir reikalingas treniruočių aplinkas – vienas, būdingesnes vidaus reikalų ministerijos pajėgoms, kitas – krašto apsaugai (tarkime, poligoną).

Tokia sistema registruoja viską – pataikymo taškus, šūvių laiką ir dispersiją.

Tokie virtualūs mokymo centrai jau įrengti Lietuvos Karo akademijoje, Ruklos mokomajame pulke, Šaulių sąjungos mokymuose centre Šiauliuose ir Pabradėje, VRM Medininkų pasienio mokykloje, Teisingumo ministerijoje, o taip pat – ir Latvijos Vidaus reikalų ministerijoje. Treniruoklis įtrauktas ir į NATO logistikos katalogą.

Kitas KTU projektas – 60 mm ir 120 mm minosvaidžių treniruočių įranga.

„Šaudymas iš minosvaidžio yra sudėtinga ir ypač pradinėje stadijoje pavojinga operacija, – pasakojo A.Fedaravičius. – O dar ir brangi: vienas šūvis gali kainuoti iki kelių šimtų eurų. Todėl kaip pakaitalą koviniams šoviniams sukūrėme įranga, kuri imituoja šaudymą, bet vienas šūvis kainuoja iki penkiasdešimt eurų.“

Toks KTU kūrinys leidžia sutaupyti net ir logistikoje: kariams nebūtina važiuoti ir į toli esančius poligonus, o mokymus galima atlikti vietoje.

Mokymo metu viskas veikia gerokai mažesniu masteliu: 1:100 jei realaus 60 mm minosvaidžio maksimalus šūvio atstumas yra 3,3 km, tai mokymuose bus 33 metrai.

KTU taip pat turi sukūrę ir raketinį taikinį sistemai „RT-400“ STINGER“. Jis buvo išbandytas ir pratybose: „Amber 2014“, „Amber 2015“, „Amber 2017“, „Baltic Zenith 2018“.

„Pasiūlyti sprendimai leidžia pigiau paruošti kareivius tam tikroms užduotims, kurioms atlikti jie yra ruošiami ne vienerius metus. Pavyzdžiui, lazerinis šaulių treniruoklis gali pakeisti brangiai kainuojančias šaudymo pratybas. Vien paskaičiavus, kiek šovinių leidžia sutaupyti šis lazerinis įrenginys, gaunasi įspūdingos sumos. Vidutiniškai vienas šovinys kainuoja nuo 0,6 iki 1 Eur. Tarkime, kad kasmet vienas kareivis pratyboms išnaudoja tūkstantį šovinių, o kareivių turime per 19 tūkst. Pakeitus šovinius į lazerinius treniruoklius kasmet būtų galima sutaupyti nuo 11 iki 19 tūkst. eurų“, – skaičiuoja mokslininkas.

Tuo tarpu šūviai atliekami „STINGER“ sistema į KTU mokslininkų pagamintus raketinius taikinius „RT-400“ ženkliai atpigina ir vienas brangiausių oro gynybos pajėgų pratybas: „Dažnai oro gynybos pajėgų pratyboms yra naudojamas senas lėktuvas, kaip taikinys. Pigiausias tokio taikinio variantas kainuoja nuo 200 tūkst. eurų, o KTU mokslininkų sukurti raketiniai taikiniai kainuoja 10 kartų mažiau. Oro gynybos pratybos be galo brangiai kainuoja, bet inovatyviomis alternatyvomis jau galima formuoti reikalingus įgūdžius kur kas pigiau.“

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Adomas Rutkauskas

Komentarai (3)