Lietuvos Vyriausybė pritarė Energetikos strategijos įgyvendinimo planui iki 2022 m.: numatytos naujos vėjo ir saulės jėgainės, o pagal integraciją iki šiol nebuvo nieko panašaus (1)
Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (Strategijos) įgyvendinimo priemonių planui. Jame numatyti uždaviniai ir priemonės Strategijos tikslams pasiekti iki 2022 m.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Norėdami pasiekti ambicingų ilgalaikių tikslų, turime nusimatyti labai konkrečius darbus artimiausiai ateičiai. Pirmą kartą turime tokį platų planą, kuris apima ne tik energetiką, bet ir transportą, aplinkos apsaugą ir kitas sritis. Tai leis kryptingai ir efektyviai siekti atnaujintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje užsibrėžtų tikslų“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Plane numatyti 34 uždaviniai ir 121 priemonė atspindi pagrindines Strategijos politikos kryptis – poveikio klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimas, energetinis saugumas, konkurencingumo didinimas ir šalies verslo dalyvavimas, kuriant energetikos inovacijas.
Taip pat numatytos reikalingos investicijos iki pat 2022 metų, kai vėl turės būti atnaujinama Strategija.
Tarp svarbiausių Strategijos įgyvendinimo priemonių plane įrašytų uždavinių yra elektros energijos importo sumažinimas, skatinant vietinę elektros gamybą – tikimasi iki 2022 m. elektros energijos importą sumažinti beveik trečdaliu. To bus siekiama, plėtojant atsinaujinančią energetiką – planuojama, kad iki 2022 m. Lietuvoje atsiras apie 300 megavatų (MW) naujų vėjo bei apie 200 MW saulės jėgainių. Konkretus pasiskirstymas pagal atsinaujinančios energetikos technologijas priklausys nuo aukcionų rezultatų.
Siekiant užtikrinti patikimą elektros energetikos sistemos veikimą, numatyta sukurti galios rinkos mechanizmus, kurie skatintų subalansuotas investicijas į patikimai prieinamos vietinės generacijos vystymą ir (ar) esamos išlaikymą, ir (ar) akumuliavimo bei lanksčios paklausos valdymo priemonių įgyvendinimą. Taip pat numatyta vystyti bendradarbiavimą su potencialiais investuotojais dėl patikimai prieinamos vietinės generacijos užtikrinimo rinkos pagrindais.
Didelis dėmesys Strategijos įgyvendinimo plane kreipiamas ir šilumos gamybos sektoriui. Centrinio šilumos tiekimo (CŠT) sektoriuje artimiausiais metais planuojama parama biokuro katilams modernizuoti ir kitoms atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) naudojančioms technologijoms diegti, tuo tarpu namų ūkiai bus skatinami keisti neekonomiškus katilus į modernesnes AEI naudojančias technologijas arba jungtis prie CŠT sistemos.
Reikšmingą dalį Strategijos įgyvendinimo plane sudaro priemonės, skirtos gerinti energijos tinklų infrastruktūrą. Planuojama, kad iki 2022 m. investavus apie 160 mln. eurų, trečdaliu bus sumažintas elektros tiekimo nutrūkimų kiekis ir trukmė. Taip pat numatyta iki 2022 m. stipriai sutrumpinti ir supaprastinti vartotojų prijungimą prie elektros ir gamtinių dujų skirstomųjų tinklų.
Tausų energijos vartojimą taip pat turėtų paskatinti ir dar viena Strategijos įgyvendinimo plane numatyta priemonių grupė – išmaniųjų energijos apskaitos prietaisų diegimas. Tikimasi, kad iki 2022 m. išmaniuosius elektros skaitiklius naudos beveik du trečdaliai elektros energijos bei apie penktadalį gamtinių dujų vartotojų.
Didžiausi iššūkiai laukia įgyvendinant Strategijos plane numatytą transporto sektoriaus perėjimą prie netaršaus kuro. Šio tikslo bus siekiama skatinant biodegalų naudojimą transporte – planuojama, kad 2020 m. biodegalai sudarys apie 10 proc. sektoriuje naudojamo kuro. Taip pat bus vystoma elektromobilių infrastruktūra – iki 2022 m. Lietuvos keliuose turėtų važinėti penkiskart daugiau elektromobilių. Kartu su didžiausių miestų savivaldybėmis bus sprendžiami netaršaus viešojo transporto klausimai – pavyzdžiui, po ketverių metų miestuose papildomai važinės dar bent 70 ekologiškų viešojo transporto priemonių.
Skatinant inovacijas Strategijos įgyvendinimo plane numatytas tikslas iki 2022 m. sukurti palankią ir draugišką teisinę aplinką energetikos srities inovacijų kūrėjams bei numatytos paskatos energetikos startuoliams kurtis.
Prie energetikos Strategijos įgyvendinimo priemonių plane numatytų uždavinių realizavimo prisidės net 36 skirtingos institucijos – ministerijos, savivaldybės, įstaigos, įmonės bei kiti subjektai.