Vokietijoje uždaryta paskutinė anglies kasykla - dėl to ir džiaugiamasi, ir baiminamasi (5)
Vokietijoje simboline ceremonija pažymėta paskutinės anglies kasyklos šalyje uždarymas. Vyriausybė sako, kad anglies kasyklos tapo per brangios išlaikyti, nes nuolat turėjo būti subsidijuojamos. Mokslininkų teigimu, sprendimas buvo reikalingas norint sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tačiau ekspertų teigimu, Vokietijai atsisakius branduolinės energetikos, kitų energijos šaltinių nepakaks augančios pramonės poreikiams patenkinti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Su ašaromis akyse baltais dulkėtais šalmais galvas prisidengę angliakasiai išneša paskutinį anglies gabalą iš kilometro gylio šachtos. Vienas jų perduoda kamuolio dydžio anglies gabalą, ant kurio parašyta „sėkmės“, prezidentui.
Tai – ypatinga ceremonija tiems, kurie dalį gyvenimo praleido giliai po žeme. Tokia simbolinė ceremonija žymi Vokietijos pramoninės revoliucijos, leidusios ekonomikai atsigauti po Antrojo pasaulinio karo, pabaigą.
„Mieli angliakasiai, šiandien iš tikrųjų jums – gedulo diena“, – sakė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris
„Prosper-Hanielio“ anglies kasykla, esanti vakariniame Botropo mieste, ir kita, nutolusi 100 kilometrų į šiaurę, Ibenbiureno mieste, buvo paskutinės kasyklos kadaise regione itin dominavusios industrijos, per piką penkiasdešimtaisiais įdarbinusios 0,5 mln. žmonių.
Bet vėliau dešimtmečius kasyklos išgyveno tik iš dosnių valstybės subsidijų. Dar 2007 m. buvo priimtas sprendimas kasyklas uždaryti, pažadėjus vienus darbuotojus išleisti į ankstyvą pensiją, kitus – perkvalifikuoti.
„Be anglies, Europos anglies ir plieno bendrijos nebūtų, o be šios bendrijos nebūtų ir Europos Sąjungos. Be anglies, Europos Komisijos nebūtų, nes tai – anglies vaikas. Šiuo atžvilgiu esu visiškai subjektyvus“, – kalbėjo Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris.
Vyriausybės duomenimis, Vokietijos anglies kasybos pramonė nuo 1998 m. gavo daugiau nei 40 mlrd. eurų iš federalinių fondų ir iki 2022 m. jai planuojami dar beveik 3 mlrd.
Dalis pinigų reikalingi sprendžiant angies kasyklų priežiūrą ir aplinkos valymo problemas, taip pat Rūro regiono aplinkosaugos problemoms spręsti. Būtent šis regionas dar XIX a. sulaukė imigrantų iš Lenkijos, Italijos, Turkijos, kurie plūdo dėl gerai mokamų darbų anglies kasyklose.
Planuojama uždaryti ir vis dar šalyje veikiančias rusvosios anglies kasyklas. Vokietija beveik du penktadalius elektros energijos vis dar gauna iš anglies deginimo, bet mokslininkai teigia, kad tai negali tęstis, jei Vokietija nori sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekį.
Tačiau baiminamasi, kad kiti energijos šaltiniai, daugiausia atsinaujinantys, gali būti nepakankami, juolab, kad šalis iki 2022 m. planuoja uždaryti ir branduolines elektrines.
