Ar lėktuvai gali leistis ant judančių lėktuvnešių? O gal jiems reikia visiškai sustoti? (Video) (0)
Lėktuvnešiai dažnai vadinami aerodromais ant vandens. Ir tikrai ne be reikalo - tai yra jėga, leidžianti karinei aviacijai veikti praktiškai bet kurioje pasaulio vietoje. Tačiau aerodromai nejuda, o kaip lėktuvnešiai? Ar lėktuvnešis sustoja, kai ant jo kas nors leidžiasi? Kaip kovojama su bangomis?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Klausimas nėra toks jau paprastas. Bangos ir vėjas siūbuoja laivus. Įprastai didžiausia problema, kurią tai gali sukelti tėra pykinimas. Tačiau kai ant denio leidžiasi naikintuvas, ant kelių metrų aukščio bangų besisupantis laivas gali tapti siaubingos katastrofos vieta. Tik kaip to išvengti?
Sėkmingam nusileidimui visų pirma reikia labai aukštos kvalifikacijos piloto. Teigiama, kad didžiąją dalį nusileidimo sėkmės sudaro piloto įgūdžiai. Jis turi įvertinti laivo judėjimą ir pasirinkti geriausią laiką tūpimui. Pilotai teigia, kad tūpimas ant bangose besiblaškančio laivo kelia daug daugiau streso nei dalyvavimas mūšiuose. Aišku, pilotai yra tam specialiai ruošiami. Net ir labai patyręs lakūnas pirmą kartą ant lėktuvnešio denio taip paprastai nenusileis, nes tam reikia papildomų žinių ir įgūdžių.
Tačiau jie gali pasinaudoti šiokia tokia pagalba. Visų pirma, optinė tūpimo sistema, kurią sudaro horizontalios ir vertikalios šviesų juostos, informuoja pilotą apie jo trajektoriją paskutinėse leidimosi stadijose. Šis įrenginys turi giroskopą ir yra stabilizuotas. Signalus perduoda ir už orlaivių tūpimą atsakingas įgulos narys, kuris perspėja pilotą apie neteisingą padėtį denio atžvilgiu. Labai svarbu, kad pilotas išlaikytų orlaivį stabilioje trajektorijoje ir nesivaikytų besisupančio denio galo.
Galiausiai, patyrę pilotai teigia, kad reikia daug ryžto ir tikėjimo inžinieriais. Jei nepavyksta nusileisti pirmu bandymu, procedūrą tenka kartoti vėl ir vėl. Tačiau patys lėktuvai yra sukurti šiurkštiems nusileidimams. Juos tampo katapultos, stabdo lynai - visa tai veikia lėktuvo rėmą, todėl jis turi būti labai tvirtas. Žinoma, jei jūra yra labai nerami, skrydžiai nuo lėktuvnešio denio tiesiog nebus vykdomi.
Tačiau lėktuvnešiai beveik niekada nenustoja judėję net jei vandens nešiaušia bangos. Lėktuvams lengviau kilti nuo į priekį plaukiančio laivo. Taip jie lengviau susikuria greitį ore, kuris yra reikalingas pakilimui. Lygiai taip pat, lengviau ir saugiau yra tūpti ant į priekį plaukiančio lėktuvnešio. Juk net oro uostuose kylama ir tupiama prieš vėją. Aišku, lėktuvnešių atveju tai taip pat padeda išlaikyti dalinio mobilumą, kuris yra ypač svarbus karinių operacijų metu.