Tai kada elektromobiliai kainuos kaip įprastos mašinos su vidaus degimo varikliais? Ekspertai keičia prognozes - pasaulis pasikeis labai greitai (20)
Akivaizdu, kad esminis lūžis elektrinio transporto rinkoje įvyks tuomet, kai elektra varomos transporto priemonės taps pigesnės už įprastinius benzinu ar dyzeliu varomus automobilius. Atsižvelgiant į mažėjančią įkraunamų bateriją kainą, keičiasi ir prognozės, kada tai gali įvykti, rašoma pranešime.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujienų agentūros „Bloomberg“ analitikai, kasmet analizuojantys ir lyginantys elektrinio transporto ir vidaus degimo variklių transporto priemonių pirkimo ir gamybos sąnaudas, 2017 metais prognozavo, kad elektrinių automobilių kaina bus konkurencinga benzino ir dyzelio varikliais varomų automobilių kainai dar 2026 metais. Po metų analitikai jau sakė, kad tai bus 2024-ieji, o šių metų pavasarį dar kartą pakoregavo prognozę ir dabar tikimasi, kad tai įvyks 2022 metais. Pagrindinis argumentas – mažėjančios elektra įkraunamų baterijų išlaidos, įvertinus baterijų gamybos savikainą ir pelno maržą.
Analitikai skaičiuoja, kad mažmeninė baterijos kaina JAV vidutinio dydžio automobiliui 2015 metais sudarė daugiau nei 57 proc. visų automobilio išlaidų. Šiais metais tai sudarys 33 proc., o 2025 metais baterijai atiteks tik 20 proc. visos transporto priemonės kainos mažmeninėje rinkoje.
Teigiama, kad kainų paritetas pirmiausia bus taikomas didelėms transporto priemonėms Europos Sąjungoje ir po to išplis visame transporto sektoriuje. „Bloomberg“ analitikai taip pat prognozuoja, kad elektros variklių ir pavaros valdymo sistemų kaina per ateinančius kelerius metus dėl masto ekonomijos sumažės trečdaliu, nes vis daugiau gamintojų visame pasaulyje gamina šiuos komponentus.
Kita vertus, pažymi analitikai, pasiekus kainų paritetą, transporto priemonę besirenkantys pirkėjai teiks pirmenybę ne kainai, o prekės ženklui, stiliui, veiklos kriterijams ir panašiai.
Pigesnės elektrinės baterijos turės teigiamos įtakos ir kitoms transporto priemonėms, kaip laivams, lėktuvams ar statybose naudojamiems elektriniams ekskavatoriams.
„Veiksnių, skatinančių priimti sprendimą pirkti elektrinį transportą, be kainos yra ir daugiau. Tai – mokesčių lengvatos, aplinkosaugos faktoriai, pavyzdžiui, ribojimas įvažiuoti į miesto centrą, siekiant riboti triukšmą ir oro taršą bei kiti. Gera naujiena yra ta, kad augantis elektromobilių skaičius skatina daugiau investuoti į infrastruktūros plėtrą – steigti valstybines ar privačias įkrovimo stoteles“, – sako Aplinkos apsaugos instituto, įkūrusio elektriniam transportui skirtą svetainę www.elv.lt., vadovas Alfredas Skinulis.
Šiuo metu elektromobilių vairuotojai gali naudotis specialiai pažymėtomis maršrutinio transporto eismo juostomis, parkavimo ir įvažiavimo rinkliavų lengvatomis Lietuvos miestuose. Kelio ženklai ir išduodami specialūs valstybiniai registravimo numeriai elektromobiliams sudaro sąlygas įvažiuoti į tam tikras miestų zonas arba jose parkuotis.
2018 metais patvirtintame Nacionaliniame energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plane numatytas siekis, kad 2020 metų pabaigoje elektromobilių skaičius Lietuvoje sudarytų 2 tūkst., 2022-aisiais – 4,6 tūkst., o 2030 metais – apie 118 tūkst. elektromobilių, t. y. jų augimas kasmet siektų daugiau kaip po 150 procentų.
„Regitros“ duomenimis, 2019 metų sausio-balandžio mėn. Lietuvoje registruota 60 naujų ir 67 naudotų lengvųjų (M1 klasės) elektromobilių, o iš viso mūsų šalyje gegužės pradžioje jų buvo registruota 1 064.
Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose veikia 25 viešos prieigos ir per šiuos metus planuojama įrengti dar 3 įkrovimo stoteles. Iki 2019 metų pabaigos 18-oje didžiųjų savivaldybių turėtų būti įrengta apie 60 prieigų. Aktyviai į infrastruktūrą investuoja ir valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos energija“, kuri per šiuos metus Lietuvoje numato įrengti 59 elektromobilių įkrovimo stoteles. Šalyje taip pat veikia ir elektromobilių įkrovimo vietos, įrengtos privačių investuotojų lėšomis, bet ne visos jos yra viešos.