Pasaulis yra bjauresnis nei manėme – kaip nešvariausia pasaulio industrija išmoko valdyti politikus ir teršti mūsų gyvenimus

Priverkta tiek, kad net tapo nuobodu į galą skaityt.

Bet ir daug tiesos priverkė.

Bet esminio dalyko taip ir nepasakė - kol gyvensime tokiomis antiekonomikos sąlygomis, kai pelnas svarbiausią, kai būtina skatinti vartojimą, bet ne taupymą, tai visiškai jokio skirtumo kas ką prakiš prie valdžios. Rezultatas tas pats - pelnas aukščiau visko, o pasekmės gan vaizdžiai aprašytos. Dabartinis ekonomikos modelis - civilizacijos stabdis, kol kas. Ateityje gali būti ir susinaikinimo priežastis...

O tai kokios ekonomikos modelio nori ? Planinės ekonomikos ar dar ko ? Prašau argumentuoti ----- Jei planeta mūsų nesunaikino, tai patys susinaikinsim ir bus ramu. Ties kokiais 2050m.

Straipsnio autorius daug verkia, tačiau nepasiūlo jokio nent kiek realaus CO2 mažinimo būdo. Juk negalime taip tiesiog imti ir uždrausti iškastinį kurą - ekonomika iškart griūtų, prasidėtų karai, migracijos ir t.t. ko pasekoje žmonių aukų būtų skaičiuojama šimtais tūkstančių. Manau kad atsinaujinanti energetika eina teisinga kryptimi, ateityje jos vis daugės, tad ir iškastinio kuro naudosime mažiau. Dar vienas dalykas man nepatinka, tai yra kad demonizuojama atominė energetika. Juk tai yra vienas švariausių energijos šaltinių. Ir tikrai aplinkos požiūriu saugesnis dalykas nei naftos pramonė. Taip, suprantu kad Černobylis ir Fukušima buvo baisios avarijos ir visi jas atsimena. Bet naftos katastros žymiai dažnesnės, jau nieko nenustebins dar vienas eilinis naftos platformos gaisras ar išsiliejimas, tai niekas ir nekreipia dėmesio į tai.

Nagi, pabandykim padėlioti kas sudaro atominės energijos taršą. 1. Urano kasimas, kuriam naudojamas tas pats iškastinis kuras - anglis ar nafta 2. Urano sodrinimas - bjaurus reikalas reikalaujantis gana daug energijos. 3. Atominės elektrinės statymas - pati elektrinė žymiai didesnė ir masyvesnė nei paprasta, taigi, reikia daugiau statybinių medžiagų, kurių išgavimas, atgabenimas ir pats statymas vėl reikalauja didelių naftos produktų panaudojimo. 4. Panaudoto kuro transportavimas ir jų saugyklų statymas. Tikslių skaičių nepateiksiu, bet tikrai atominė energetika nėra tokia jau švari, kaip gali kai kam atrodyti.

Bet esmė juk ir yra tiksliuose skaičiuose Kitaip tariant - kokiam sukurtos elektros energijos kiekiui tenka ta tarša... Mūsų mylimiems žaliems saulės kolektoriams bei vėjo malūnams juk taip pat kasa medžiagas, transportuoja dalis, vyksta statybos darbai - viskas teršia. Žinoma, 1 vėjo jėgainė mažiau taršos sugeneruos nei viena branduolinė jėgainė. Bet viena branduolinė jėgainė atstoja apie ~1000 vėjo jėgainių (priklauso nuo galingumo). Ar bus mažiau taršos pastatyti 1000 vėjo jėgainių nei vieną branduolinę jėgainę?

Klausimas ne kokios aš noriu, o kokia turės būti ekonomika kai po 4-osios pramonės revoliucijos seks ir 5-oji? Kai gamybiniai pajėgumai bus tokie, jog robotizuotos gamyklos galės dirbti kada reikia, kiek reikią ir gamins tą ką reikią beveik neribotais kiekiais, pradedant nuo vieneto... Klausimas ar tie gamybiniai pajėgumai priklausys nesveikiems asmenims kurie skatins vartojimą, ar daliai nesveikos visuomenės, ar sveikai visuomenei kuri protingai tenkins savo poreikius? Tai labai svarbus klausimas... Prieš kokius 5-rius metus į Lietuvą buvo atvykęs ekonomikos profesorius iš Olandijos, kuris skaitė paskaitas apie ateities ekonomiką. Pirmas dalykas ko ateities ekonomikai reikės atsisakyti, jo nuomone, kad ji taptų ekonomika - tai pinigai... Nėra didesnės beprasmybės, kai skatinamas beprasmis vartojimas, kai išnaudojami žemės ištekliai, o pagaminamas "pelnas" - pinigai, kurie šiai dienai jau nebeturi jokios vertės ir belikęs tik skaičiavimo matas...

Vienintelis ir pigiausias būdas mažinti CO2 kiekį atmosferoje yra sodinti, sodinti ir dar karta sodinti medžius. Medis praktičkai didžiausia dalis sudaryta iš anglies. Medis per fotosinteze sugeria CO2 ir atiduoda O2 kaip šalutinį produktą.

O apie naftos išgavimą ir transportavimą net nekalbame.

Ir per kiek laiko užaugs medis?

Ne galutinis rezultatas yra svarbus, bet pats procesas. Augantis medis kiekvienais metais kaupia tam tikrą kiekį anglies iš atmosferos. Medžiai yra praktiškai vienintelis logiškiausias, pigiausias, mažiausiai ekologiškai žalingiausias būdas sumažinti CO2 kiekį. Visi kiti būdai kuriuos mėgina sugalvoti žmonės, sukuria daugiau problemų ilgalaikėje perspektyvoje.

Beržai, drebulės labai greitai auga.

Pradekim nuo to kad ar bent kada nors bent didzioji zmonijos dauguma bus pajiegi apsimoket uz tas prekes . Turiu galvoj tas rimtesnes . Altruistams ar kaip juos ten priklausys gamybiniai pajiegumai !? ... Nejuokink voveriu ... Dirbs i minusa arba = ??? Labai paprastas pvz : turi susigalvojes koks turetu but tavo telefonas be - ? As taip . Ir dar galiu pasakyt kad jo ner ne del to kad neimanoma pagamint o del to kad nenorima , nes nieks nepirks sekancio zaisliuko kuris nebus ir ne be - . Ir taip visur . Cia ir yra tas paradoksas kad jie negali gamint per daug gerai nes nieks nepirs ju sekancios prekes .Ko pasekoje apsika viska aplink . Ir dar : kazkas pasamdo kileri Tamstos dusiai , ir ka ? Skaitysi jam paskaita kad : pinigai, kurie šiai dienai jau nebeturi jokios vertės ir belikęs tik skaičiavimo matas ?

Del paskutiniu 2 sakiniu sutinku . Gal ka pasiulyt galetum ?

Gerai butu kad CO2 butu vienintele problema ... Miske gyvensi ?

O kokios dar problemos? Iš vienos problemos per laiką atsiranda vis daugiau ir daugiau problemų. Miške gyventi nėra taip jau ir blogai.

Sodinti kanapes reikia. Jos auga greitai, nereikliai ir aukštai. Parinkus tinkamą veislę, beržyną Lietuvoje turėtumę per pusmetį. Rudenį viską paslėgti ir pavasarį sodinti ant viršaus. Penkta revoliucija bus, kai Elonas prasriegs virtualų pasaulį tiesiai į smegenis. Tada ir ekonomika taps virtuali. Gulėsi kur paslėgtas kampe su maitinimo vamzdeliais ir mėgausies virtualiais delikatesais, kuriuos teks užsitarnauti virtualiais darbais.

Turiu galvoj tersalus . Bandei ?

Speju, jog letai augantys medziai kaip tik geriau butu, turetu maziau prieziuros reikalauti (reciau kirsti/geneti) o ir kietmetis veliau naudingesne zaliava.