Kiekvienas iš mūsų turime pakilti virš savo savanaudiškų interesų ir trumparegiškumo. Tačiau šalių vyriausybės visame pasaulyje dabar atstovauja niekšiškiausioms ir nešvariausioms interesų grupėms. Jungtinę Karalystę, JAV, Braziliją, Australiją ir daugelį kitų tautų valdo teršėjai.

Žemės sistemos byra stulbinamu greičiu. Milžiniškai gaisrai niokoja Sibirą ir Aliaską – daugelyje vietovių ugnis prasismelkė į gilesnius durpynų sluoksnius ir taip į atmosferą išleidžia dar didesnius anglies dioksido ir metano kiekius, kurie ir sukelia pasaulinį šilimo efektą.

Manoma, kad per liepos mėnesį šie Arkties gaisrai į atmosferą išmetė tiek anglies dioksido, kiek jo per metus išmeta visa Australija. Ir sulaukti iš to sekančių pasekmių netruks.

Grenlandijoje stebima anomali 15 ° C temperatūra ir kasdien ledyno netenkama tokiais mastais, kokie, pagal išankstines prognozes, turėjo prasidėti tik po 50 metų.

Geophysical Research Letters publikuotas tyrimas atskleidė, kad amžinojo įšalo tirpimas Arktyje (Kanados dalyje aut. past.) viršija visus tempus ir tokių greičių niekas neplanavo bent iki 2090-ųjų metų.

Jei rekordiniai karščiai Europoje sukėlė nepatogumų ir trikdžių, tai pietvakarių Azijoje jie pradeda pasiekti tokį lygį, kad tokiame karštyje žmonės jau pasiekia savo šilumos toleravimo ribas.

Vis daugiau pasaulio taps priklausomu nuo oro kondicionierių ir ne dėl patogumo, o dėl išgyvenimo. Ir čia matome dar vieną grįžtamojo ryšio spiralę, nes oro kondicionavimui reikės milžiniškų energijos kiekių. Tie, kurie negalės sau leisti kondicionierių, turės kraustytis (kur vėsiau aut. past.) arba mirti.

Jau dabar dėl klimato kaitos padarinių daugiau žmonių privalo palikti savo namus, nei tą daryti priverčia skurdas ar kariniai konfliktai. Ir klimato kaita pastaruosius veiksnius tik sustiprina.

Neseniai Nature publikuotame tyrime prieita išvados, jog yra mažai tikimybės, kad užkirsime kelią visuotiniam klimato šilimui ir mes vis tiek peržengsime 1,5 C ribą. Nebent, atsisakysime esamos iškastinio kuro infrastruktūros.

Net jei nebus statomos naujos dujų ir anglies elektrinės, keliai ir oro uostai, dabartinių įrenginių išmetamas anglies kiekis greičiausiai peržengs šią ribą. Tik visiškai atsisakę dalies šios infrastruktūros mes galėtume užsitikrinti vos 50 proc. tikimybę, kad sugebėsime neviršyti Paryžiaus susitarime priimto tikslo.

Vis dėlto, beveik visur šios Žemę žudančios mašinos veikia ir jas palaiko šalių vyriausybės bei iškastinio kuro pramonė.

Naftos ir dujų pramonė per ateinančius 10 metų planuoja išleisti 4,9 trilijonus JAV dolerių naujų išteklių paieškai ir gavybai, nors jau dabar turėtume visą tai stabdyti.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, kiekvienais metais šalių vyriausybės subsidijuoja iškastinį kurą 5 trilijonais JAV dolerių – daugybę kartų didesne pinigų suma, nei yra išleidžiama spręsti mūsų egzistencinei problemai.

JAV šios beprotiškos subsidijos siekia 10 kartų didesnę sumą, nei sudaro federalinis švietimo biudžetas.

Praėjusieji metai buvo rekordiniai – pasaulis dar niekada nebuvo sudeginęs tiek daug iškastinio kuro.

Tyrimas rodo, kad pusė viso iškastinio kuro, kurį žmonės yra naudoję per savo istoriją, buvo sudegintas per pastaruosius 19 metų. Ir nors per šį laikotarpį atsinaujinančių ir branduolinės energijos šaltinių naudojimas išaugo, bet atotrūkis tarp iškastinio kuro ir mažai anglies išskiriančios energijos gamybos ne tik, kad nesumažėjo, bet nuolat plėtėsi.

Norint užkirsti kelią įsibėgėjančiam klimato šiltėjimui yra svarbu ne tai ką mes gero pradedame daryti, o tai, ką blogo nustosime daryti. Ir iškastinio kuro infrastruktūrai uždaryti reikia vyriausybių įsikišimo.

Tačiau daugelyje šalių viskas vyksta priešingai. Vyriausybės įsikiša ne siekdamos apsaugoti žmoniją nuo egzistuojančios iškastinio kuro grėsmės, bet siekdamos apsaugoti iškastinio kuro pramonę nuo visuomenės spaudimo ir protestų.

JAV įstatymų leidėjai 18-oje valstijų pateikė įstatymus, kuriais protestai prieš naftotiekius tampa kriminaliniu nusikaltimu. O birželio mėn. Donaldo Trumpo administracija pasiūlė federalinį įstatymą, pagal kurį žmonės būtų įkalinami iki 20 metų, jei sutrikdytų naujų vamzdynų tiesimo darbus.

Global Witness praneša, kad kelių šalių vyriausybės, pradedant Filipinais, kursto protestuotojų, kovojančių už aplinkos apsaugą, žudymus.

Viskas prasideda nuo bandymo demonizuoti piliečių protestus ir parodyti juos, kaip ekstremistus ir net teroristus. Tada pereinama prie įstatymų leidybos ir kriminalizuojami bet kokie bandymai apsaugoti planetą.

Priėmus tokius įstatymus, smurtas, fiziniai išpuoliai ir net žmogžudystės prieš tokius protestuotojus tampa norma.

Panašios demonizavimo akcijos prasidėjo ir Didžiojoje Britanijoje, kai Politika Exchange pasirodė lobistų grupės iš neaiškių pinigų finansuotas straipsnis, kuriame buvo šaipomasi iš Extincion Rebellion judėjimo. Kaip ir daugeliui tokių publikacijų, BBC tam skyrė didelį dėmesį, tik išliko santūrus ir nesidomėjo pinigų kilme.

Slaptai finansuojamos lobistų grupės, kaip TaxPayer’s Alliance, Adam Smith Institute ir Institute of Economics, Boriso Johnsono vyriausybei pateikė keletą pagrindinių patarėjų.

Borisas paskyrė Andrea Leadsom, entuziastingą skalūnų advokatę, atsakingą už klimato politiką, o Grantą Shappsą – kuris iki praėjusio mėnesio pirmininkavo British Infrastructure Group, skatinančiai kelių ir oro uostų plėtrai – Transporto sekretoriumi.

The Guardian taip pat neseniai paviešino dokumentus, leidžiančius manyti, kad Johnsono sąjungininko ir patarėjo Lyntono Crosby vadovaujama įmonė sukūrė propogandinius skelbimus Facebook platformoje ir gyrė anglių pramonę.

Tai, ką mes čia matome, atrodo kaip taršos paradokso atomazga. Kadangi nešvariausios pramonės šakos sulaukia mažiausiai visuomenės paramos, jos politikai (ir politikams aut. past.) leidžia daugiausiai pinigų, kad pasiektų norimą rezultatą, kurio mes (visuomenė aut. past.) nenorime.

Jie finansuoja politines partijas, lobistų grupes, pavienius ekspertus, netikras visuomenines organizacijas ir tamsiąsias reklamas socialinėje žiniasklaidoje. Todėl politikoje ir dominuoja purviniausios pramonės šakos.

Mums teigia, kad reikia bijoti „ekstremistų“, kurie protestuoja prieš ekocidą ir meta iššūkį nešvariai pramonei ir jos perkamoms nešvarioms vyriausybėms. Tačiau ekstremistai, kurių iš tiesų turėtume bijoti, yra tie, kurie savo rankose laiko vyriausybės kabinetą.

* George Monbiot yra The Guardian apžvalgininkas

Komentarai (38)