Artėjant didžiosioms metų šventėms vairuotojai nuogąstauja, kad miestuose susidarys dar didesnės spūstys, o dėl neigiamos temperatūros ir slidaus kelio pasipils avarijos. Kai kurie eismo dalyviai juokaudami teigia, kad keliams pasidengus ledu ar iškritus sniegui nemažai vairuotojų apskritai pamiršta, kaip vairuoti, tačiau specialistai pastebėjo, kad šiame juoke yra ir dalis tiesos.

Žinoma, frazė, kad vairuotojai pamiršta, kaip vairuoti, yra per daug grubi, tačiau saugaus eismo ekspertai teigė, kad keliams apledėjus ar iškritus sniegui nemažai vairuotojų neprisimena, kaip saugiai manevruoti ir stabdyti, kai kelio danga tampa slidi.

Per mažas atstumas

Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas aiškino, kad iškritus sniegui dažna smulkių eismo įvykių priežastis – saugaus atstumo nesilaikymas. Specialistas aiškino, kad stovėdami spūstyse daugelis prisispaudžia prie priekyje esančio automobilio, kad į tarpą neįlįstų kiti vairuotojai, tačiau dėl to, vienam nespėjus transporto priemonės sustabdyti laiku, įvyksta „traukinukais“ vadinamos avarijos. Tokiose vienu metu būna apgadinami trys ar dar daugiau automobilių.

Kelių eismo taisyklėse (KET) nurodoma, kad „atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais. Pavyzdžiui, kai greitis 70 km/val., atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip“.

A. Pakėnas pabrėžė, kad važiuodami slidžiu keliu, vairuotojai turėtų palaikyti ir didesnį atstumą. Tokį, kokį važiuodamas pastoviu greičiu automobilis nuvažiuoja per 3 sekundes. Tai, anot specialisto, ypač svarbu iškritus sniegui. Tada vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad eismo sąlygos reikalauja didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių.

Stabdo per vėlai

Vairavimo instruktorius ir dėstytojas Egidijus Šimkūnas antrino kolegai ir aiškino, kad žiemą daugiausia problemų eisme sukelia tie vairuotojai, kurie nesilaiko saugaus atstumo ir per vėlai stabdo.

E. Šimkūnas teigė, kad daugelis neįvertina, koks ilgas gali būti stabdymo kelias, todėl stabdžio pedalą nuspaudžia per vėlai.

Dėstytojas pabrėžė, kad stabdymo kelias ilgėja ne tik didėjant greičiui, bet ir kintant eismo sąlygoms, o tai reiškia, kad 50 km/val. greičiu važiuojant apsnigtu keliu reikės 48,2 metrų, kol automobilis visiškai sustos. Jei kelio danga bus apledėjusi, gali prireikti ir daugiau nei 64,2 metrų. Važiuojant greičiau, sustoti reikiamų metrų skaičius taip pat didėja.

Bijo paspausti pedalą

Specialistas paaiškino, kad nemažai vairuotojų bijo stipriau paspausti stabdžio pedalą. Tikra tiesa, kad jeigu automobilis neturi nuo stabdžių užsiblokavimo apsaugančios ABS sistemos, jo negalima stabdyti stipriai nuspaudžiant stabdžio pedalą. Priešingu atveju automobilis gali pradėti slysti ir tapti visiškai nebevaldomas.

Nepaisant to, dauguma dabar keliuose zujančių transporto priemonių šią vairuotojo pagalbos sistemą turi, todėl nereikėtų bijoti stabdžio pedalą nuspausti stipriau, mat veikiant ABS sistemai automobilis vis vien išlieka valdomas.

Dar viena priežastis, kodėl iškritus sniegui pasipila eismo įvykiai, anot E. Šimkūno, yra prastos padangos. Specialistas aiškino, kad neretai lietuviai stengiasi padangas „suvažinėti iki galo“, o negana to, dažnai nepaiso ir jų amžiaus. Nors KET nurodo, kad padangų žieminių padangų protektoriaus gylis turėtų būti ne mažesnis nei 3 mm, E. Šimkūnas rekomendavo nerizikuoti ir automobilio „batus“ keisti jei protektoriaus gylis sumažėja iki 4 mm.

Nusidėvėjusios ir senos padangos prastai sukimba su kelio danga, o slidžiame kelyje dėl to automobilis gali tapti visai nevaldomas. E. Šimkūnas pabrėžė, kad slystantis automobilis yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žiemą įvyksta eismo įvykiai.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Komentarai (3)