Savavaldžiai automobiliai neįmanomi be tokių pažangių sistemų kaip radarai, kurie stebi aplinką ir padeda saugiai manevruoti kelyje. Naujausias, penktos kartos tolimojo veikimo radaras, veikiantis iki 300 metrų atstumu ir turintis itin didelę skiriamąją gebą, yra viena tokių sistemų. Be jos autonominis važiavimas būtų neįmanomas, tačiau apie tai net nebuvo galvojama, kai pirma tokia technologija pasirodė automobilyje prieš 20 metų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

1999 metais debiutavusiame S klasės „Mercedes“ (W220 serija) buvo pirmasis kartu su „Continental“ sukurtas radaras, o šią technologiją „Daimler“ gamintojas siūlė kaip prisitaikančią greičio palaikymo sistemą „Distronic“ – tai buvo pirma tokia sistema pasaulyje, naudojanti tolimojo veikimo radarą, veikiantį iki 150 metrų atstumu.

„Su šia sistema mes žengėme naują technologinį žingsnį ir nuo tada radarai pradėti diegti į vis daugiau automobilių – vien tik mūsų įmonė yra pagaminusi daugiau kaip 50 milijonų tolimojo ir artimojo veikimo radarų“, – sako Norbertas Hammerschmidtas, Radarų programos skyriaus vadovas, buvęs prie pirmojo radaro kūrimo ištakų 1996 metais. Tačiau prieš 20 metų ši technologija buvo naudojama tik pritaikytam greičio palaikymui, o naujausios kartos radarai užtikrina avarinį stabdymą ir važiavimo spūstyse pagalbą su sustojimu ir pajudėjimu. O drauge su kitais aplinkos jutikliais, tokiais kaip kameros ir lidarai, radarai yra pažangių vairuotojo pagalbinių sistemų pagrindas.

Technologija veikia rūke ir tamsoje

Tolimojo veikimo radarai yra standartinė įranga šiuolaikiniuose automobiliuose. Jie ne tik padidina komfortą palaikydami atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, bet ir užtikrina didesnį saugumą, kadangi pavojaus atveju radarų jutiklių signalai aktyvuoja avarinį stabdymą – ši sistema nuo 2015 metų yra privaloma sunkvežimiuose Europoje, greitai taps privaloma ir lengvuosiuose automobiliuose. Tačiau 1990-ųjų pabaigoje tikrai nebuvo aišku, ar automobiliuose prigys radarų technologija. Tuo metu infraraudonuosius spindulius naudojančios sistemos, kurios taip pat galėdavo nustatyti automobilio priekyje esančias kliūtis, buvo gerokai pigesnės.

Pirmos kartos radaro įranga buvo batų dėžės dydžio ir svėrė 1,3 kilogramo. Antros kartos radare anksčiau naudotą aukštus dažnius skleidžiantį diodą pakeitė galingesnė puslaidininkių įranga, o pati sistema svėrė 650 gramų. Naujausios, penktos kartos, radaro įranga yra sviesto pakelio dydžio ir sveria tik 500 gramų.

Žymiai patobulėjo ir programinė įranga, dabar naudojanti dar tikslesnius objektų atpažinimo algoritmus. Pavyzdžiui, naujausias įmonės tolimojo veikimo radaras turi tiek horizontalią, tiek ir itin didelę vertikalią skiriamąją gebą, todėl sistema pastebi ne tik automobilius ir kitus eismo dalyvius, bet ir ant kelio gulinčias kliūtis, tokias kaip ratas ar išmetimo sistemos dalis, bei siunčia signalą vairuotojo pagalbinėms sistemoms.

Tolimojo veikimo radaras – savavaldžio važiavimo pagrindas

Kai prieš 20 metų sukurtas radaras buvo pirmą kartą įdiegtas serijiniame „Mercedes“ automobilyje, tai buvo patogumo – prisitaikančio greičio palaikymo – funkcija, aktyvuojama vairuotojo. Greitai ši technologija buvo pradėta naudoti ir avarinei stabdymo sistemai. O ateityje jos svarba taps dar didesnė – tikslus aplinkos įvertinimas, kada kartu naudojami radarai, lidarai ir vaizdo kameros užtikrina visą automobilio aplinkos matymą, reikalingas automobiliui važiuoti savavaldžiu režimu. Tad po 20 metų nuo debiuto „Continental“ tolimojo veikimo radaras yra pagrindinis savavaldžio važiavimo elementas, užtikrinantis saugų ateities mobilumą.

Komentarai ()