Tikriausiai ne kartą yra tekę matyti senovinių automobilių ir girdėti jų, galingesnių nei įprasta, variklių urzgimą. Tikėtina, kad tai būtent „Hot Rod“ stiliaus automobiliai. Taigi, koks tai stilius ir kur jis atsirado?

Dažniausiai šiam stiliui išreikšti pasitarnauja seni, klasikiniai ir net modernūs amerikietiški automobiliai, kurie turi didesnius ir, žinoma, galingesnius variklius.

Tikroji „Hot Rod“ termino kilmė nėra žinoma. Pavyzdžiui, kai kurie tikina, kad terminas „hot“ reiškia pavogtą automobilį. Kitose istorijose teigiama, kad „rod“ reiškia paskirstymo veleną, kuris dažniausiai pakeičiamas tam, kad variklis būtų galingesnis.

Gyvuoja beveik šimtmetį

„Hot Rod“ pirmtakais laikomi 1920–1930 metais pradėti modifikuoti automobiliai. Šio stiliaus automobiliai buvo populiariausi tarp šešto–septinto dešimtmečių amerikiečių subkultūros, vadinamos „greasers“, narių. Šiai subkultūrai priklausė darbininkai bei žemesnės klasės jaunuoliai.

Pirmieji tikrieji „Hot Rod“ atsirado ketvirto dešimtmečio pabaigoje Kalifornijos pietuose, kai buvo rengiamos lenktynės sausose ežerų vagose. Kaip galima suprasti, lenktynėms reikėjo galingesnių, netradicinių automobilių. Taigi po Antrojo pasaulinio karo šis pomėgis dar labiau išpopuliarėjo, kadangi grįžo daug kareivių, įgijusių techninių žinių ir galėjusių jomis pasinaudoti gan naudingai ir kūrybingai.

Ką ir kaip keisdavo?

Pirmieji „Hot Rod“ stilių įgavo seni „Ford“ automobiliai: dažniausiai tai „Model T“, 1928–1931 m. gaminti „Model A“ ir 1932–1934 m. „Model B“. Šie automobiliai buvo modifikuojami taip, kad svertų kuo mažiau. Varikliai dažniausiai buvo keičiami į „Ford“ V8 variklį. Jie atsidurdavo įvairiausiuose automobiliuose.

Dažniausiai pasitaikydavo šios modifikacijos: pašalinamas nuleidžiamas stogas, gaubtai, buferiai, priekinis stiklas, pašalinami ir sparnai. Populiariausi buvo jau minėti variklių pokyčiai. O ratai ir padangos būdavo keičiami siekiant pagerinti sukibimą ir valdymą.

Po Antrojo pasaulinio karo, ištuštėjus oro uostams, juose „Hot Rod“ savininkai rengdavo ir traukos lenktynes. Kai kurie nevengdavo stipriau greičio pedalą nuspausti ir gatvėse. Todėl 1951 m. Amerikoje buvo įkurta „Nacionalinė „Hot Rod“ asociacija“. Dėl jos traukos lenktynės buvo perkeltos iš gatvių į saugias teritorijas.

Populiarumas nedingo

Šeštajame–septintajame dešimtmečiuose neretai vietoje plokščiagalvio „Ford“ V8 variklio buvo naudojamas „Chrysler FirePower“. Daugelyje „Hot Rod“ stiliaus automobilių mechaniniai stabdžiai buvo pakeisti į hidraulinius. O 1948 metais „Hot Rod“ entuziastai pradėjo leisti tokio paties pavadinimo žurnalą. Tiesa, leidinių buvo ir daugiau, kūrėsi asociacijos.

Pradėjus gaminti galingesnius ir modernesnius automobilius, „Hot Rod“ veikla šiek tiek nuslinko į šešėlį – galingą automobilį galima buvo įsigyti tiesiai iš salono.

Nepaisant to, šis pomėgis yra išlikęs ir iki šių laikų. Populiarumas neblėsta Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Švedijoje.

Komentarai ()