Kaip kuriamos šiuolaikinės karo mašinos: štai kodėl taip skiriasi rusiška bei NATO karinė technika (8)
Projektuojant kovinę techniką, daugiausia atsižvelgiama į 3 faktorius: mobilumą, ugnies galią ir apsaugą, teigia Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir ginkluotės entuziastas Darius Antanaitis. Pasak jo, iš šių faktorių beveik be kompromisų tinkamai suderinti galima tik du.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Pavyzdžiui, mašina gali būti labai saugi, stipriai šarvuota su galingu kalibru – tačiau dėl svorio mobilumas bus ribotas. Arba mašina gali turėti puikų pravažumą, gerą kalibrą, bet menką šarvą – ir taip toliau. Be to, apsauga turi dar vieną svorio apribojimą dėl kelių, tiltų, tralų, lėktuvų ir kitų inžinierinių bei transportavimo įrenginių galimybių. Aišku, yra ir daugiau sudedamųjų dalių – grėsmės, kaina, remontas ir kita“, – pasakoja karys.
Jis pateikia pavyzdį, kad rusai pasirinko mobilumą ir ugnies galią, bet paaukojo tam savo karių saugumą. Izraeliečiai pasirenka maksimalią apsaugą, bet tam aukoja mobilumą ir kartais ugnies galią. „NATO valstybių kariuomenės stengiasi išlaikyti balansą, tačiau prioritetas lieka karių apsauga bei kalibras, bet nukenčia mobilumas“, – teigia D.Antanaitis.
Ginkluotės entuziastas pasakoja, kad šiuo metu JAV kariuomenė vykdo konkursą naujai pėstininkų kovos mašinai, kuri ateityje pakeis dabar naudojamą vikšrinę pėstininkų kovos mašiną „Bradley“. „Nauja kovos mašina privalės turėti tik galimybę būti vairuojama žmogaus – kitaip tariant tai bus distancinio valdymo mašina arba, jeigu dirbtinis intelektas kada nors taps ne burbulu o tikrove, autonomine. Taip padidinama karių apsauga (nes jiems nereikia sėdėti mašinoje ir rizikuoti sveikata bei gyvybe) nedidinant mašinos svorio. Kitoks požiūris į problemos sprendimą“, – teigia atsargos majoras.
Jo teigimu, pagal JAV kariuomenės reikalavimą būtent karių saugumas yra prioritetas numeris vienas (iš trijų). „Reikalavime pabrėžiama, kad nauja kovos mašina turi atlaikyti ne bet kokius, bet rusų pėstininkų kovos mašinų pataikymus iš bet kurios pusės, kai šaudoma iš 1,5-2 km šarvamušiais sviediniais ar kita amunicija“, – nurodo karys. Pasak jo, taip pat pabrėžiamas mobilumas, kuris įveda apsaugos apribojimus: naują kovos mašiną turi atlaikyti Europos tiltai ir keliai. o taip pat ją turi gebėti gabenti transporto lėktuvas C17.
„Kalbant apie ginkluotę, reikalavimuose teigiama, jog mašina turi gebėti kovoti kartu su kitomis priemonėmis, galėti naikinti priešo pėstininkų kovos mašinas bei sraigtasparnius, o kai tankas „Abrams M1“ negali atlikti šūvio – naikinti ir priešo tankus. Kitaip kalbant, kovos mašina turės priešlėktuvinę ginkluotę, šarvamušę ginkluotę bei prieštankinę ginkluotę“, – aiškina karininkas.
D.Antanaitis pasakoja, kad teoriškai priešlėktuvinę ir šarvamušę ginkluotę galima sudėti į vieną – 30 mm, 35 mm arba 40 mm automatinę patranką, gebančią šaudyti užprogramuotais sviediniais. „O dėl prieštankinės ginkluotės lieka, kol kas nepakeičiami, prieštankiniai raketiniai kompleksai. Šioje vietoje nieko revoliucingo nėra. Iš principo naujovė bus viena: nauja kovos mašina turės turėti tik galimybę būti vairuojama žmogaus“ – apibendrina ginkluotės entuziastas.
