Vyriausybė vienbalsiai pritarė 5G plėtrai Lietuvoje – tai atvers neribotas galimybes ir štai kas bus daroma per artimiausius metus (31)
Trečiadienį Lietuvos respublikos Vyriausybė vienbalsiai pritarė Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pristatytoms penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairėms.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Projektu siekiama patvirtinti darbo grupes ir identifikuotas priemones, kurios reikalingos Lietuvoje įgyvendinti laipsnišką – ir svarbiausia, kontroliuojamą – 5G technologijos plėtrą, vykdyti jos priežiūrą, sudarant efektyvią teisinę bei investicinę aplinką, – kalbėjo ministras. – Projektas parengtas atsižvelgtas į Europos sąjungos elektroninių ryšių sektoriui nustatytus strateginius tikslus iki 2025 m., kurie įtvirtinti Europos komisijos komunikate „Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ ir Europos 5G veiksmų plane, kuriuo valstybės narės skatinamos parengti savo nacionalinius 5G ryšio veiksmų planus“.
Pasak J.Narkevičiaus, projektą parengė Susisiekimo ministerijos sudaryta darbo grupė, susidedanti iš valstybės institucijų ir ryšių operatorių atstovų. Taip pat projekte identifikuotos probleminės sritys bei numatytos kompleksinės priemonės, kurias patvirtinus ir įgyvendinus, numatoma, kad ryšių operatoriai galės laipsniškai, kontroliuojamai ir efektyviai Lietuvoje plėtoti 5G ryšio tinklus.
„Projekte numatyti 5G plėtros ryšio etapai, pasiūlyta įgyvendinti apie 20 priemonių, 11 iš jų – sudaryti techninėms sąlygoms, 9 – teisinėms organizacijoms, – sakė ministras. – 5G ryšio technologija leistų patenkinti kylančius vartotojų lūkesčius, taip pat prisidėtų prie valstybės ekonominės ir socialinės naudos kūrimo“.
J.Narkevičius pažymėjo, kad numatoma, jog 5G ryšio infrastruktūra pritaikoma daugelyje sektorių – tokiuose, kaip transportas, logistika, sveikatos priežiūra, energetika, gamyba, finansai ir kiti. Taip pat bus prisidedama prie daiktų interneto plėtros.
Ministras minėjo, kad projekto įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšų nereikės, nes planuojama įsisavinti ir pasinaudoti Europos sąjungos finansavimo priemonėmis.
Projektas koreguotas pagal LR Finansų ministerijos pastabas, taip pat ir Sveikatos ministerijos pateiktus punktus. Atsižvelgta ir į užsienio ministro pasiūlymą. Vyriausybės kanceliarijos siūlymu į gairių plano įgyvendinimą įtraukta Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Visas šis paketas yra ypatingai svarbus ne tik dėl ekonominio skatinimo, bet ir dėl to, kad valstybė galėtų kontroliuoti ir vykdyti priežiūrą, jog 5G technologijos laipsniškai įsilietų į visą valstybės sektorių“, – apibendrino Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Gairių projekte numatyta, kad Lietuvoje jis turi būti pradėtas diegti kitais metais, o iki šių metų pabaigos turėtų būti priskirti radijo dažniai ir paskelbtas jų aukcionas.
Siekiama, kad 5G ryšys pirmiausia turėtų būti plėtojamas (tai yra, pradėtos teikti komercinės 5G ryšio paslaugos): iki 2022 metų bent viename iš penkių didžiausių pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje.
Iki 2025 metų itin sparčiu judriuoju ryšiu numatoma padengti svarbiausius sausumos transporto koridorius ir miestų teritorijas.
Gairėse nustatyti 5G ryšio plėtros etapai, identifikuotos ir apibrėžtos techninės, teisinės ir organizacinės priemonės, kurias įgyvendinus būtų sudarytos palankios sąlygos Lietuvoje diegti ir plėtoti 5G ryšį.
„5G ryšys suteiks aukštesnio lygio ryšio paslaugų kokybę ne tik pavieniams vartotojams, bet ir leis į tinklą sujungti daiktus ir taip dar labiau išplėsti daiktų interneto (angl. Internet of Things) bei įrenginių tarpusavio sąveika grindžiamų įrenginių (angl. Machine to machine, M2M) pritaikymo galimybes“, – teigiama projekte.
Jame nurodoma, kad šiuo metu komercinės 5G ryšio paslaugos vartotojams yra prieinamos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Korėjoje, Kinijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kitur. Šiuo metu 11 Europos Sąjungos valstybių narių yra paskelbusios nacionalinius 5G ryšio diegimo veiksmų planus.
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) komentavo BNS, kad derasi su Rusija dėl dažnių juostų ir rugpjūčio mėnesį turėtų paaiškėti, ar aukcionai vyks šiemet. Be kita ko, reikia perplanuoti antžeminės televizijos transliavimui naudojamus radijo dažnius Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse.
