Galima drąsiai sakyti, kad naujausi automobiliai tampa vis „protingesni“. Vis dažniau girdime apie įvairias pagalbines vairavimo sistemas, autopilotus ir net autonomines transporto priemones, tačiau atsidūrus sankryžoje – automobilis ir jo vairuotojas praktiškai nieko nemato, kas gi dedasi už kampo. Ši absoliučiai visus vairuotojus kankinanti bėda gali būti išspręsta. Prinstono universiteto mokslininkai demonstruoja ką sugeba jų sukurta technologija.

Sistemą sukūrė Prinstono universiteto mokslininkų komanda, kuriai vadovauja informacinių technologijų profesorius Felixas Heide.

Jos pagrindą sudaro nebrangūs ir labai plačiai naudojami Doplerio radarai. Šie radarai naudojami sporte, meteorologijoje, radiologijoje bei kitose medicinos srityse, ir taip – tuose pačiuose greičio matuokliuose.

Taigi, Doplerio radarai skleidžia radijo bangų impulsus, jie sklinda į priekį ir rikošetu atsimuša nuo priekyje esančių nejudančių kliūčių – stovinčių automobilių šonų, sienelių ir panašiai.

Taip tos nukreiptos radijo bangos nukeliauja į priešais esančią kertančią gatvę ir pasiekia ja judantį objektą (-us). Automobilis, paskleidęs tas radijo bangas, turi tuo pačiu ir integruotus jutiklius, kurie „surenka“ atspindėtas bangas, o dirbtiniu intelektu pagrįsti algoritmai atlieka savo darbo dalį ir taip nustato objekto judėjimo kryptį bei greitį.

Realybėje vairuotojas dar nieko nematytų, kas gi ten dedasi už to pastato kampo, o automobilis jau informuotų apie atvažiuojantį dviratininką, automobilį ar į gatvę nuriedėjusio kamuolio skubantį pasiimti išsiblaškiusį vaiką.

Šiuo atveju Prinstono universiteto specialistai sistemą optimizavo taip, kad ji sugebėtų „pamatyti“ mažo dydžio objektus: dviratininkus ir pėsčiuosius. Jie tvirtina, kad jei sistema sugeba susidoroti su mažesniais objektais, tai „pamatyti“ automobilius ir kitas didesnes motorines transporto priemones bus dar lengviau.

Jau ir anksčiau mokslininkai yra pristatę keletą tokių sistemų, leidžiančių pamatyti kur kas daugiau, tačiau įprastai jos remiasi lazeriais, o jie reikalauja daug energijos, yra brangesni, o ir dienos šviesa jų efektyvumą ženkliai sumažina.

Ši Prinstono mokslininkų sistema atrodo turinti kur kas daugiau privalumų, o ir įdiegti į automobilį plačiai naudojamus Doplerio radarus nebūtų ypatingai brangu.

„Kalbant apie [technologijos] integraciją ir pateikimą į rinką, reikės dar daug inžinerijos“, - pripažįsta prof. Felixas Heide, tačiau „technologija jau yra, tad ir labai didelė tikimybė, kad ją greitai galime pamatyti transporto priemonėse.“

Tokia sistema, neabejotinai, padidintų saugumą kelyje ir dar labiau prisidėtų prie „Tesla“ ir kitų kompanijų vystomų autopiloto sistemų efektyvumo.

Vaizdo įrašą, kaip veikia Prinstono universiteto sukurta sistema, galite pasižiūrėti čia.

Komentarai ()