Diskusijas keliantis daiktas - tai ar reikia Lietuvos Kariuomenei „Marder“, ar nereikia? (15)
Senos Bundesvero naudojamos vikšrinės pėstininkų kovos mašinos „Marder“ ilgą laiką kelia aistras tarp karybą mėgstančių, mylinčių bei išmanančių civilių ir Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių piliečių, teigia Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir ginkluotės entuziastas Darius Antanaitis. Pasak jo, šiuo klausimu susiformavo dvi stovyklos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Viena stovykla teigia, kad tas senas trantalas yra žingsnis per kelis dešimtmečius atgal valstybės apginamumo pajėgumų vystyme. Kita stovykla sako – bent kažkas, o ne niekas“, – pasakoja karys.
Taigi kas yra tas „Marderis“, kuris po kelerių metų baigs tarnybą Vokietijos karinėse pajėgose?
„Vikšrinę pėstininkų kovos mašiną „Marder“ vokiečiai pradėjo konstruoti 1961 metais kaip atsaką į tuomet dar naują sovietų pėstininkų kovos mašiną BMP-1. Tuomet buvo laukiama, kada sovietų armada pradės puolimą į vakarus iš okupuotos rytinės Vokietijos dalies. Ir sovietų kovinės technikos vystymas kėlė rimtą susirūpinimą – ypač vakarų Vokietijos piliečiams, kurie konflikto atveju atsidurtų pačiame karo epicentre, pirmojo branduolinio smūgio zonoje. Gerai, kad Sovietų sąjunga subyrėjo iki to laiko“, – teigia D.Antanaitis.
Anot jo, 1971 metais pirmieji „Marder 1“ pavyzdžiai pasiekė Bundesverą. Kovos mašinos koncepcija buvo paimta iš Antrojo pasaulinio karo praktikos, kai pėstininkai kovojo tiek kaip iš šarvuotų transporto priemonių, tiek ir išsilaipinus. Kovos mašina buvo ir vis dar apginkluota 20 mm patranka, kuri galėjo pramušti BMP-1 šarvą – bei 7,62 kulkosvaidžiu, kuris skirtas naikinti išsilaipinusius sovietų karius. „Marder 1“ viduje tilpdavo 6-7 kariai, kurie galėjo atidengti ugnį išlindę per viršutinę angą.
„Šis šarvuoto transporterio M113 vienmetis taip pat turėjo prieštankinį raketinį kompleksą „Milan“, skirtą kovoti su BMP-1 lydinčiais tankais T-62. „Marder“ desantas įsilaipina ir išsilaipina per galinę rampą“, – pasakoja ginkluotės entuziastas.
Iš viso buvo pagaminta 2 136 „Marder 1“ vienetai. Stengiantis pratęsti šio pusės amžiaus senumo kovos žirgo tarnybą, buvo atliktos kelios modifikacijos – kol juos pakeis naujos kartos vikšrinė pėstininkų kovos mašina „Puma“.
„Kalbant apie Lietuvoje diskusijose figūruojantį „Marder“, turėtumėme kalbėti apie vėlesnes modernizuotas versijas „Marder A3“ ir „Marder A5“, – teigia D.Antanaitis. – „Marder A3“ – tai tas pats 1971 metų „Marder 1“, kuris 1988 metais buvo aprūpintais papildomais šarvais, termovizoriumi bei sustiprinta važiuokle, kad galėtų atlaikyti papildomą svorį. Ginkluotė liko ta pati – nors sovietai jau turėjo BMP-2 su 30 mm automatine patranka, o BMP-3 jau buvo ginkluota 100 mm patranka poroje su 30 mm automatine patranka“.
Karininkas pasakoja, kad tarp 2002 ir 2005 metų 74 „Marder“ vienetai buvo atnaujinti iki A5 lygio. Vėl buvo sustiprintas šarvavimas, taip pat ir dugno. Šiandien ant šių Šaltojo karo pradžios senukų siūloma uždėti 30 mm automatinę patranką, kartu su prieštankiniu raketiniu kompleksu „Spike LR“. Tokios tik modernizacijos kaina galėtų siekti nuo 800 000 iki 1,5 mln eurų už vienetą.
„Nors atviroje kovoje „Marder A3“ neturėtų beveik jokių galimybių išgyventi prieš BMP-3, tačiau bent 30 mm patranka galėtų padaryti žalą“, – atkreipia dėmesį ginkluotės entuziatas.
D.Antanaitis apibendrina, kad „Marder“, tai panašaus į M113 amžiaus kovos mašina, kurios bazinis šarvavimas panašus į tą patį M113. „Ginkluotės efektyvumas baigėsi ties BMP-1. Niekur NATO ir ES be Vokietijos ši mašina nenaudojama. Nurašoma ir iš Bundesvero ginkluotės“, – teigia karys. – „O atsakant kolegoms „geriau bet kas, negu išvis nieko“, atsakysiu – geriau tegul būna geriausia. Mes turime rengtis 2030-ųjų karui, o ne kovoti 50 metų senumo karuose. Mes per daug susikoncentravę į daikto poreikį, o ne efektą. Mes ieškome pėstininkų kovos mašinos – o ne efekto, kuris būtų tolygus pėstininkų kovos mašinos efektui. Mes ieškome medinio kastuvo, o ne ekskavatoriaus“.
Atsargos karininkas tvirtina, kad Lietuvos kariuomenė paėmė gerą pagreitį: „Boxer“ dar tik pradeda užkariauti pasaulį ir šie šarvuoti karo galiūnai liks efektyvia kovos priemone dar mažiausiai 30-40 metų. O Savaeigės haubicos „PzH2000 „ iki šios akimirkos yra pačios moderniausios ir efektyviausios artilerijos sistemos pasaulyje, net amerikiečiai negali lygintis į PzH2000 sukuriamą efektą. 4x4 visureigiai JLTV – naujausia technologija. NASAMS – vis dar efektyvus ir aktualus. „Taigi viskas vyksta gerai. Ruoškimės tam, kas bus – o ne tam kas jau seniai iškeliavo į istorijos sąstingį“, – apibendrina D.Antanaitis.
Tačiau jis pastebi, kad kaip bebūtų, tačiau abi stovyklos pripažįsta, jog „Marder“ nėra tinkamiausia kovos priemonė. „Vieniems „iš bėdos tiktų“, kitiems – ne. Tačiau „iš bėdos“ – nėra tinkamas atsakymas į valstybės apginamumą. Mes turime išgyventi, o ne „iš bėdos“, – sako karys.
