Kinija nebėra didžiausia elektrinių ir hibridinių automobilių rinka - ar mums tai į gerą? ()
Kinija kurį laiką buvo didžiausia elektromobilių rinka. Tiesą sakant, ten parduota ne tik daugiausiai elektromobilių vienetų, bet ir didžiausia modelių įvairovė. Tačiau dabar tai pasikeitė - nepriklausomi ekspertai iš Vokietijos apskaičiavo, kad Kinija nebėra didžiausia elektrinių ir hibridinių automobilių rinka.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Modelių įvairove Kinija, žinoma, vis dar pirmauja. Nuotraukoje viršuje matote „Renault City K-ZE“ - 3,74 metrų ilgio kompaktišką miesto krosoverį su 33 kW varikliu ir 26,8 kWh baterija. Jis turi greitojo įkrovimo galimybę, daug įvairių vairavimą palengvinančių technologijų, praktišką saloną ir vienu įkrovimu gali įveikti 250 km. Na gerai, pastarasis rodiklis apskaičiuotas naudojant NEDC ciklą - realistiškai su pilna baterija K-ZE įveiktų apie 190 km.
Svarbiausia tai, kad „Renault City K-ZE“ ne kartą buvo vadinamas pigiausiu pasaulio elektromobiliu, nes Kinijoje jis kainuoja mažiau nei 10 tūkstančių dolerių. Galvokite apie jo kokybę ką norite, bet 10 tūkstančių dolerių už visai naują elektromobilį su gamintojo garantija? Ir tas pigiausiojo titulas jam suteiktas be reikalo - iš tikrųjų Kinijoje yra ir pigesnių vietinių markių elektromobilių.
Galbūt net ne taip ir keista, kad elektromobiliai Kinijoje yra tokie populiarūs. 2018 metais jų ten parduota 1,2 milijonai ir tie rodikliai vis augo. Tačiau automobilių rinkos ekspertas Matthiasas Schmidtas apskaičiavo, kad Vakarų Europoje per pirmus 7 šių metų mėnesius parduota daugiau elektrinių ir hibridinių automobilių - apie 500 tūkstančių. Kiniją šis regionas pagal šį rodiklį aplenkė 14 tūkstančių automobilių.
Tiesa, nors hibridinių automobilių Europoje parduota daugiau nei dvigubai daugiau nei Kinijoje, pagal visiškai elektrinių automobilių pardavimus Kinija vis dar stipriai pirmauja rezultatu 378000:269000.
Žinoma, tai nulėmė COVID-19 pandemija, tačiau tikrai prisidėjo ir tai, kad Kinija mažina paramą elektromobilių gamintojams ir pirkėjams. Viena iš priežasčių, kodėl minėtas „Renault City K-ZE“ yra toks pigus, yra subsidijos. Joms išdžiūvus, elektriniai automobiliai brangs.
Bet ką tai reiškia Europai - galbūt gamintojai pastebės didėjantį potencialą ir mums pasiūlys pigių elektrinių automobilių? Turbūt ne.
Elektromobiliai Kinijoje pinga labai ilgą laiką. Jei vidutinis elektromobilis Kinijoje 2011 metais būtų kainavęs 1 dolerį, dabar jis kainuotų 52 centus. Europoje jo kaina būtų pakilusi iki 1,42, JAV - iki 1,55 dolerių. Be to, labai pigūs automobiliai Europoje tiesiog nėra tokie populiarūs. O ir gamintojai nenori investuoti didelių sumų į Europietiškų standartų atitikimą, kad galutinį produktą pasiūlytų už juokingai žemą kainą. Juokinga, tačiau tai yra viena iš priežasčių, kodėl automobiliai dabar turi tokią dosnią standartinę įrangą, tačiau tuo pačiu prašoma papildomų pinigų už dalykus, kurie turėtų būti standartine įranga. Kitaip tariant, dalykai, kurių prašytų retas, yra įtraukiami į bazinę kainą, o tie, kurių norėtų daugelis, yra papildomos įrangos sąraše. Tai padeda pateisinti aukštesnę kainą, už kurios slepiasi toks motyvas - „europiečiai sutiks tiek mokėti“.
Grįžtant prie Kinijos, ji greitai susigrąžins didžiausios elektromobilių rinkos vardą. Naujojoje „Tesla“ gamykloje Šanchajuje bus galima pagaminti po 500 tūkstančių „Model 3“ automobilių per metus. Turbūt daugiau nei trečdalis jų liks Kinijoje.