„Rail Baltica“ linijoje planuojami trys regioniniai maršrutai: juose traukiniai įsibėgės iki 200 km/val. greičio (11)
„Rail Baltica“ linijoje šiuo metu numatyta daugiau nei 10 regioninių keleivių geležinkelių stočių. Už „Rail Baltica“ įgyvendinimą atsakingos įmonės „RB Rail AS“ valdybos narys Ignas Degutis sako, kad regioniniai traukiniai galės važiuoti iki 200 km/val. greičiu, o kelionė iš Vilniaus į Kauną su keturiais sustojimais užtuktų kiek daugiau nei 50 minučių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Planuojame turėti regioninius traukinius. Su ministerija šnekamės, kurias stoteles jau dabar pradėsime vystyti, kurias pradėsime vystyti vėliau. „Rail Balticos“ traukinio greitis bus 249 km/val. keleiviniams traukiniams, o regioniniai traukiniai galės važiuoti iki 200 km/val.
Planuojame sustojimus, kad bus atskiri traukiniai paleisti regioniniams tikslams. Tas bus tikrai greiti traukiniai, palyginus net su mašina“, – penktadienį surengtoje diskusijoje apie „Rail Baltica“ teigė I.Degutis.
Kol kas Estijoje planuojama 12 regioninių stotelių, Latvijoje – 15, Lietuvoje – 11, tačiau jų gali būti ir daugiau.
„Turime jau suprojektavę, kaip tos regioninės stotelės galėtų atrodyti. (...) Tai sukurs naują perspektyvą netgi mažesniuose miesteliuose gyvenantiems žmonėms keliauti greitaisiais traukiniais ar važiuoti į didelį miestą į darbą“, – sakė jis.
„Tarp Kauno ir Lenkijos sienos dar kol kas yra vystomas projektas, bet tikrai turėsime sustojimą Marijampolėje ant esančios linijos, tarp Kauno ir Vilniaus planuojame Lentvarį, Vievį ir Kaišiadoris“, – pridūrė I. Degutis.
Kol kas regioninių stotelių preliminarų sąrašą sudaro Joniškėlis, Kėdainiai, Pasraučiai, Ručiūnai, Jonava, Kauno oro uostas, Palemonas, Marijampolė, Kaišiadorys, Vievis ir Lentvaris.
„Nuo Kauno iki Vilniaus ir nuo Kauno iki Lenkijos sienos dabar vyksta specialusis planavimas ir šis sąrašas dar nėra galutinis. Metų-pusantrų laikotarpyje planuojame baigti specialųjį planavimą ir poveikio aplinkai vertinimą, po kurio galutinai pasakysime, kaip atrodys šios linijos“, – teigė „RB Rail AS“ valdybos narys.
Regioniniais traukiniais iš Panevėžio į Vilnių su 7 sustojimais būtų galima nuvažiuoti per 1 val. 30 min., reisas kursuotų 8 kartus per dieną, iš Vilniaus į Balstogę su 23 sustojimais – per 3 val. 4 min. (4 kartus per dieną), o iš Vilniaus Kauną su 6 sustojimais pasiekti būtų galima per 52 minutes. Pastarasis traukinys kursuotų 4 kartus per dieną.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, sujungsianti Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Taliną ir Pernu.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Projekto vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų.
