Įsivaizduokite situaciją - keliaudami Indijoje nusprendžiate išsinuomoti automobilį. Agentūroje pamatote pažįstamą „Suzuki Swift“ ir apsidžiaugiate - Europoje populiarus automobilis atitinka mūsų standartus, todėl yra patogus ir saugus. Bet ar tikrai? „Global NCAP“ taip nemano - neturtingose šalyse parduodami nesaugūs automobiliai.

Iš dalies šios problemos šaknys yra užfiksuotos pačiame jos pavadinime - neturtingų šalių gyventojai už automobilius gali mokėti mažiau. Tačiau tuo pat metu ne visos saugumo technologijos, kurių neturtingų šalių gyventojai tiesiog negauna, nėra tokios brangios. Jų sukūrimas ir išvystymas kainuoja, tačiau fizinė gamyba ir diegimas gali būti visai pigūs. Tos technologijos yra plačiai naudojamos Europoje, Šiaurės Amerikoje ir kituose turtingesniuose regionuose parduodamuose automobiliuose, tai kodėl jos nediegiamos kitur?

Jungtinių Tautų duomenimis, 90 % žūčių keliuose tenka neturtingoms pasaulio šalims. Iš dalies ši problema yra susijusi su išsilavinimu, eismo kultūra ir infrastruktūra, tačiau nemaža problemos dalis yra ir automobilių parkas. Senų automobilių neišgydysi, bet ar nauji neturėtų būti saugesni?

Straipsnio pradžioje minėjome „Suzuki Swift“. Europoje NCAP bandymuose tas automobilis surinko 3 žvaigždutes - neblogas rezultatas mažam ekonominės klasės automobiliui, turint omenyje, kokie griežti yra Europos standartai. Tuo tarpu indiškas „Suzuki Swift“ surinko 2 žvaigždutes bandyme, kuris buvo skirtas įvertinti būtent neturtingoms valstybėm tenkančius automobilius. Taigi, skirtumas atrodo kaip 1 žvaigždutė, tačiau kartelė indiškam „Swift“ buvo žymiai žemesnė.

„Global NCAP“ nelaimingą „Swift“ įvertino itin prastai. Ekspertai kėbulo struktūrą įvertino kaip „nestabilią“ - tokių pastabų Europoje parduodamas automobilis nesulaukė. Tai kur čia šuo pakastas?

Labai paprasta - nors šie automobiliai vizualiai yra identiški, gamintojas skiriasi. Indiškas „Swift“ iš tikrųjų vadinasi „Maruti Suzuki Swift“ ir yra gaminamas „Maruti“ gamyklose. Po gražiu kėbulu slepiasi ta pati konstrukcija, tačiau ji pagaminta pagal tragiškai prastus standartus. Prastesnės medžiagos ir net nekokybiškos suvirinimo siūlės privertė inžinierius įvertinti šį automobilį taip prastai.

Norite dar vieno pavyzdžio? „Renault Kwid“ vardas jums tikriausiai nėra girdėtas - tai kitose šalyse parduodami ekonominės klasės kompaktiški krosoveriai. Mums šis automobilis aktualus todėl, kad greitai jis taps pigiausiu elektromobiliu Europoje „Dacia Spring Electric“. Taigi, „Kwid“ turėtų būti saugus, jei bus parduodamas Europoje? Na, turėtų, bet nėra - 2 žvaigždutės tame žemesių standartų teste. Bet nesaugus „Renault Kwid“ yra tik Azijoje ir Afrikoje - Brazilijoje parduodami „Kwid“ yra kur kas stipresni. Europoje „Dacia Spring Electric“ bus žymiai tvirtesnis, net jei neturės naujausios įrangos, reikalingos gauti 5 žvaigždutėms.

Ir tai yra didesnė problema nei galima pamanyti. Vienodi automobiliai, pasipuošę vienodais vardais, skirtingose šalyse yra skirtingi. Ir „Global NCAP“ nuomone tai nėra gerai. Organizacija norėtų, kad pasaulyje galiotų minimalūs saugumo standartais. Tai yra, tokie, kurių neatitinkantys automobiliai tiesiog negalėtų būtų gaminami. Daug tų nesaugių automobilių nešioja europietiškų ir japoniškų markių ženklus, kurie tarsi patvirtina, kad geresnis saugumas yra pasiekiamas, bet gamintojai tiesiog nesivargina.

Kokybės gerinimas yra siejamas su aukštesne kaina, techninės apžiūros reikalavimas - su papildomomis asmeninėmis išlaidomis. Taigi, nors visi nori saugumo keliuose, tokie „Global NCAP“ kvietimai kurti minimalius pasaulinius saugumo standartus sulauktų ne tik gamintojų, bet ir pirkėjų pasipriešinimo.

Komentarai (2)