Netikėto šalčio užklupti Teksaso gyventojai gelbėjosi elektromobiliais, nors „Tesla“ garantijos tvarka tam prieštarauja

Tam pasiekti tereikia automobilį priskirti prabangos prekėms. Visais skerspjūviais (pirkimu/laikymu/naudojimu). 1. pasamdyti 100 policijos pareigūnų, kurie rinktų baudas už parkavimą. Būtų idealu pradėti šiais koronos laikais, būtų mažesnis stresas po truputį grįžtant žmonėm į centrą. 2. įvesti parkavimo kainą tokią kaip Cph. 3. Įvesti automobilio mokestį kaip DK. (kiek žinau jis baisus!) 4. Įvesto tokį reguliavimą, kad tūlas lietuvis Lietuvoj gyvendamas gali vairuoti tik LT registruotą TP (nebent šalia sėdi savininkas). 4.1. Valdiškos mašinos tik darbo metu, vairuojant darbuotojams. Norint naudoti ir po darbo - kiti mokesčiai. dar kažkur galima įterpti papildomą punktą, kad CPH yra saloj ir bet koks tilto kirtimas - kainuoja. Tai automobilio judėjimas iš salos apmokestintas (čia tiem kurie laiko auto kad parlėkt savaitgalį pas tėvus, nepaeitų). Bet Lietuvoj kiekvieno piliečio (de facto) konstitucinė teisė turėti automobilį ir vairavimo teises, visai kaip JAV su ginklais. Tai didelės tvarkos nepadarysi.

Kita vertus galima nieko nedrausti, neriboti ir papildomai neapmokestinti. Tiesiog toliau plesti dviraciu takus, sviesoforus sureguliuoti pagal VT grafika, skirti daugiau juostu VT. Jei alternatyviomis automobiliui priemonemis tiksla bus galima pasiekti greiciau nei automobiliubet zmones ir toliau rinksis automobili - tegul sedi kamsciuose, ar verta bandyti peraukleti visus?

Va čia vienintelis protingas pasiūlymas - pirma sukurti alternatyvą, geresnę, o ne piktybiškai sugadinti tai ką žmonės jau yra pasiekę tik savo jėgomis, ir tada tiks bet koks šlamštas nes nėra pasirinkimo.

Ne papildomai apmokestinti, o perkelti kaštus vartotojams iš biudžeto. Dabar automobiliai labai stipriai subsidijuojami iš biudžeto, pradedant parkingu, keliais, ir automobilių sukeliama žala aplinkai ir visuomenei. Ir ne, akcizas ir PVM sumokamas už kurą nė iš tolo nedengia kaštų. kestutiz, savo jėgomis Ane. Viena parkingo vieta kainuoja nuo 10k€ iki 30k€ Vilniaus mieste. Stato lupenas už 2k€ ir galvoji, kad jie sunkiai užsidirbo ir apsimokėjo viską O parkingo reikia ne tik prie namų, bet ir prie darbo/ofiso. O kaip keliai? Yra magistraliniai ir miesto. Krūva jų nutiesta už ES pinigus. Dar iš miesto biudžeto skiriama daug. Jei teoriškai galime sakyti, kad akcizas juos padengia (o nepadengia), tada lieka klausimas dėl sukeltos žalos - tarša, mirtys, sugadinta infrastruktūra, sužaloti žmonės, didelis neigiamas poveikis prekybos deficitui ir pan.

Lupena* kur kas geriau nei vietoj to parkingo (kad ir pievoj) užstatyti daugiabučiai :) O su keliais dar paprasčiau - jei ne asmeniniai auto, daugumos periferijos kelių išvis nebūtų, nes na arklio traukiamam vežimui (autobusų tikrai niekas neleistų į minusą) užtenka ir kvartalinės miško linijos. O ten tarša ir mirtys - jos visada yra ir bus, tik be automobilių būtų tiesiog kur kas prastesnės sąlygos tos mirties sulaukti :) *dėl lupenų - aš lygiai taip pat žiūriu į lupeną ar už 200, ar už 35k (kiek ten dabar minimaliai koks nusmurgęs elektromobilis kainuoja?) - TA praeina, vadinasi identiški. Kam mokėti daugiau? :)

Pirkęs už 200€ tikėtina nemokėjo net ir PVM. Pirkęs už 35k€ susimokėjo bent PVM 7,4€. Ir kodėl ad absurdum varai? Tu aiškini, kad savo jėgomis viską įsigijo, kas yra absurdas, kai žinai, kiek prasubsidijuotas stipriai asmeninis automobilis Lietuvoje. Už tai mes jų turime panašiai kaip Amerikoje, o ne kaip kitose ES šalyse. Ir ne, daugėjant gyventojų miesto centre toliau daugėti lengvųjų nebegali. Ir ne, kelių plėsti centre jau nebereikia. Plėsti gali kiek nori, net nebus kur parkuoti, jau dabar trūksta. Įrenginėti požemines aikšteles po visu senamiesčiu, statyti daugiaaukštes aikšteles tarp pastatų - nesąmonė, brangu, už ką niekas nenori mokėti, plius užima gerą erdvę. Čia kaip įvesti tvarką, kad ir kur pasistatytum namą, atves tau nemokamai elektrą, vandentiekį, kanalizaciją ir dujas. Tada pasistatys kokioje šiknoje, ir vesi už 30 mln. eurų komunikacijas visas, o pasistatys bagūžę už 50k€, o tu turbūt aiškinsi, kad užsidirbo ir susimokėjo savo mokesčius, nes būtent taip yra su automobiliais dabar. Ne tiek ekstremaliai, bet panaši situacija.

Taip, reikės iškelti visus goblinus, lankininkus skeletus, gnomus ir drakonus iš tų požemių "geros erdvės", kad įrengti stovėjimo aikšteles.

--------- vel visiski pezalai.... leto ikrovimo elektromobilizmas labai puikiai sprestu atsinaujinancio elektros tinklo subalansavimo problemas. nes krautusi arba per visa nakti - kai vartojimas mazas. suestu pertekline vejo naktine energija. arba siektiek maziau kraunasi dienos metu - suestu pertekline saules energija. cia yra papildymas vienas su kitu. dera. as dar vystyciau naktini elektrini miestu sildyma - akumuliacines sistemas (iki savaites - dvieju savaiciu ciklo). ir masinis elektros tinklu ziedinimas. zemavoltes pastotes reiketu statyt ne medzio (issisakojimo topologijos - kaip dabar), o tinklinio padengimo principu. visiskai kitokio principo elektros tinklus. cia aplamai jau mastyma tiekimo koncepcijos reikia keist. per vartojimo pikus elektromobiliai is esmes vaziuoja "i" - grizta "is" darbo. ir tik greito ikrovimo stoteles belenkoks-chaotinis ciklas. greitu ikrovos stoteliu net remt nereiketu infrastrukturiskai... nes eiliniam vartotojui tai principe zala, o ne nauda. jas turetu remt verslas uzdejus jiems eko mokescius ant vdv verslo transporto. zemes ukiui tik isimtys - bet tas kuro akcize jau ideta. reiketu greiciausiai diversifikuot i kitokia vieningesne sistema. su savo tais kaupimo akumuliatoriais-generatoriais - tai nusisneki triedimo lygmeniu jau jie iki siol neatsiperka net... elektrai pingant gamybai ATSIPIRKIMO PARAMETRAS PRASTEJA!!!! is esmes cia tik del komforto vaziuot autonomiskai... o siaip tai akumuliatoriai - ekologines tarsos bomba bus... ir situacija prasteja...

musu sutankintu kaimu pagrindine problema butent REALAUS parkingo trukumas. as pastoviai trinuosi po Lietuva darbo reikalais. didziausias sudas yra Vilniuje. ten isvis srautai suvaryti i gatves. pvz Panevezy tik centre problema atsirado. kai tas zonas isivede. tipo kopijuoja didziausia kaima - nors gyventoju Panevezy realiai mazeja parkavimas turetu laisvet ar bent jau nesikeist. tai padare is centro kazkokia parkavimo nesamone, kad atrodytu labiau prie didkaimiu zonavimas padaro tokia nesamone - kad parkuojasi zemesneje zonoje ir uzkisa maziau apmokamas vietas. o tada pizdecina peskom kelis simtus metru ir automobilis atima REALIA parkavimosi vieta is sudkaimio zonavimas atlaisvina tik pati centriuka - bet uzkisa visa kita - kokiu 90-95% teritorijos, kur jis taikomas. cia ne sprendimas. cia sukurimas "elitiniu zonu". arba "pasipinigavimo zonu" - ziurint kaip draudimu logistika isplanuoja. kamsciu ten aplamai niekas net NESITRUOSIA sprest kamsciai visada sprendziami susikuriant sau individualiais vietas - ta prasme issiprendzia visi SAU individualiai. verslas vienaip, savivaldos kitaip, bomzanamiu gyventojai dar kitaip. visi sprendimai SAU. va tas man juokingiausia - nes as tose skylese nesiruosiu niekada gyvent ir man puikiai matosi - kad veikiancio sprendimo NERA daroma NIEKADA!!! tik pjaunasi grupeles savo interesuose... o vaidina visi kaip susitare - kad kokybiska miesta stato

Erdvės apie antžemines kalbant, kurios pigesnės, nei požeminės. Su požeminėmis senamiestyje problema dėl visada ko nors randamo. Čia jau nekalbant apie didelę kainą tų darbų, ypač kai reikia raustis po žeme, o negalima tiesiog iškasti duobės ir vėliau atstatyti paviršiaus.

Dėl taisyklių ir mokesčių mašinoms Danijoje yra punktų dėl kurių sutinku ir dėl kurių mažiau sutinku. Bet nesiplečiant iš savo patirties galiu pasakyt, kad tik viskas atrodo labai baisiai, bet realybė nėra tokia bloga, ypač pagal Danišką pragyvenimo lygį. Aš net dar būdamas studentu ir dirbdamas 10 valandų per savaitę + gaudamas SU (sakykim "stipendiją") be problemų nusipirkau (seną) mašiną ir nebuvo kažkokių didelių problemų dėl jos išlaikymo. Nuomą susimokėdavau, nusipirkdavau pavalgyt ir dar užtekdavo pinigų kažkur į miestą išeit. Aišku bendra suma išlaikymui, pirkimui (sakykim eurais) susidaro nemaža, lyginant su Lietuva. Bet gimtinėje būnant studentu su puse etato darbo ir papildomom "chaltūrom" buvo sunku už viską pragyvenimui susimokėt ir dar kuro įsipilti. Aš noriu pasakyt, kad bendrai jei susiekimas geras tai tikiu, kad žmonės dažniau patys rinksis alternatyvas mašinai. Aš pats tikrai mielai važiuodavau į Kopenhagos centrą dviračiu arba metro, net jei sakykim sekmadieniais mieste parkavimas nemokamas. Beje, Ryga turi panašų gyventojų skaičių su Vilniumi ir šiaip situacija mano įsivaizdavimu yra panaši. Ir jie kaip tik statosi metro, tai manau keleto metų bėgyje pamatysim ar duos kažkokios naudos tai ar ne.

yra tiesios. Bet turbūt ne Kopenhagoj studijavai? Gera pusė ta, kad nesu matęs kaip gerai prižiūrėto asfalto kaip Danijoj. Važiuoji, matai lopą - o per važuoklę anei kiek nesijaučia. Taip lygiai nupoliruota.

Kopenhagoje su taksistu bendravau, kuris vežė mane į oro uostą, tai gyvena 80km nuo Kopenhagos, nes neišgali sau leisti dirbdamas po 50-60 valandų per savaitę gyventi sostinėje. HardAxe, yra du pagrindiniai faktoriai, kodėl keliai gali būti geresni - vidutinis sumokamų mokesčių kiekis vienam kilometrui asfalto, ir kiek šalčio ciklų pas juos praeina asfaltas per žiemą? Pas mus per dieną būna 2, kartais net 3 ir 4 sugeba praeiti (užšalti ir ašilti) Rygoje metro? Atšauktos statybos dar kol kalbėti nemokėjau. Kol kas niekas ir nepatvirtino, bent jau negirdėjau. Net jei patvirtins, neįsivaizduoju iš kokių pinigų, nes ES tikrai neduos, nepavyks apsiginti poreikio. Miestas dar labiau išsibarstęs, plati upė, kurią kirsti būtų laaabai brangu. Ir dar spėju kirsti kelis kartus reikėtų.

Nepykit, kad senesnę temą prikėliau, ne taip dažnai užsuku į forumą. Šiaip tema gal jau gerokai nuėjus offtopic, bet vis tiek noriu dar truputį pasisakyti. Kopenhagoje taksistai pagrinde važinėja su naujais mersedesais, dažnai pamatysi teslų ir panašaus lygio mašinų atrodo labai prabangiai, bet jų atlyginimai šiaip jau sąlyginai maži. Be to gyventi 80km nuo Kopenhagos apsimoka, nes nuoma gali būti 2 kart pigesnė. Nors pačioje Kopenhagoje irgi gali gauti pigų būstą, tik reikės laukti eilėje ~5metus. O šiaip palyginimus atlyginimus su kuro kainom, tai taip stipriai nesijaučia, kai reikia užsipilti kuro, kaip Lietuvoje. Plius valstybė gražina kelionės išlaidas, jei į darbą keliauji daugiau, nei 30km. Tiesiog gyventi kažkur toliau ir dirbti Kopenhagoje labiau apsimoka. Sakykim pas tavo taksistą yra šeima, vaikai ir tos išlaidos dar labiau išauga. Kadangi labai daug Kopenhagos taksistų musulmonai, tai dar įsivaizduok, jei jis gana religingas ir neleidžia savo žmonai dirbti, tai pagal tokius parametrus vien iš taksisto algos gyvent sunku turbūt bet kurioje pasaulio sostinėje. Lietuvoje manau taksistui gyvenant Vilniuje ir nuomojantis 1-2 kambarių butą irgi būtų sunkoka susimokėti už nuomą, komunalinius ir kitas išlaidas pragyvenimui. O jei dar irgi pridėjus šeimą ir vaikus, didesnį butą, nedirbančią žmoną, tai gana brangus pragyvenimas gaunasi. Viena iš priežasčių kodėl kelių būklė Danijoje gera, nes jie juos tvarko gerokai anksčiau, nei jie pasidaro nebepravažiuojami. Plius kokybės kontrolė gana griežta, retai kada keliai tiesiog `lopyjami`, gerokai dažniau tiesiog naikinamas kelių šimtų metrų ar kilometrų ruožas ir pilamas naujas asfaltas vos tik pradėjus atsirasti kažkokioms duobėms ar provėžoms. Net ir prireikus sulopyti sakykim, neįmanoma ar net labai sunku tą lopą sulyginti su esamu asfaltu, pritaikyti tą patį šlaitą. Bet reikia šiek tiek pasistengti, reikia daugiau organizacijos, truputį daugiau laiko, nei užlopyti bet kaip. Ir po to reikia geros kokybės kontrolės. Nors neturiu labai daug patirties, bet kiek pamenu iš Lietuvos, tai ten labiau visiems rūpėdavo tiesiog, kad darbas atliktas, o kokybės kontrolė, tai buvo kažkoks kaip pašalinis dalykas nelabai įdomus nei rangovui, nei užsakovui. Svarbiausia ant popieriaus atlikti darbai ir įsavinti valstybiniai pinigai. Dėl metro atsiprašau, mano klaida. Tiesiog mano buvusiam projektui artėjant link pabaigos, kolegos iš kitos įmonės pradėjo sakyti, kad važiuos į Rygą statyti metro. Aš taip labai ir nesigilinau, sakė metro, tai reiškia metro. Ir čia buvo ne šiaip darbininkai, o vadybininkai ir inžinieriai, kurie turėtų žinoti pakankamai tiksliai ką darys. Dabar truputį pagooglines ir peržiūrėjęs Linkedin profilius matau, kad jie dirba prie Rail Baltica ir stato centrinę stotį Rygoje.

Švedai irgi prižiūri kelius, bet kokybė nesulyginama. Pas mus galima gauti kompensaciją kelionei į darbą privačia TP jeigu per dieną kelionėms susitaupo daugiau nei kažkiek laiko lyginant su viešuoju. Lyg 1.5val? Tai norint įgyvendinti sąlygas reikia gyventi gūdesnėj vietoj.

5 metai sakykim minimumas, jei neturi kažkokių išskirtinių sąlygų (daugiavaikė šeima ar panašiai) ir nesitikėk gyventi labai centre. Bet priklausomai nuo paties buto ir vietos, gali būti ir 20+ metų. Šiaip lyg neseniai keitėsi taisyklės ir dabar į eilę galima stoti tik nuo 18 metų, kai anksčiau žmonės registruodavo vos gimusius vaikus, kad sulaukę pilnametystės gautų gerą butą už maža kainą. Edit: Kiek teko važinėtis Švedijoje, tai keliai pasirodė gana neblogi bent lyginant su Lietuva. Bet aš važinėjau Kiruna - Luleå - Umeå arba Malmö - Gothenburg. Tai arba labai pietūs arba visiška šiaurė, Stokholmas labiau per vidurį, gal ten kažkas kitaip.

Dėl kelių, ar skaičiavote, kiek vienam kilometrui yra uždirbama BVP, sumokama mokesčių ar elementariai, kiek km tenka vienam gyventojui. Tokia statistika į daug klausimų atsako apie kokybę Butų dalinimai "pigiai" ir "eilių stovėjimai" kvepia man tai negerai. Šiaip Kopenhagoje buvau 4 kartus, ardavau daug, bet realiai apart kliento ofiso ir aplinkui, kiek supratau buvusio pramoninio rajono, ir aplink jų stotį nemačiau. Radison Royal apsistojęs porąkart buvau, tai iš toliau atrodo viskas labai gražu, iš arčiau matosi sudėvėta inžinerija, langai dar sovietinių laikų turbūt. Nepasirodė jie man turtingi.

Aš ne buhalteris ir tokių skaičiavimų daryti nedrįstu, nes čia yra labai daug kintamųjų. Kelias nelygus keliui pvz 1km greitkelio ar kažkoks vietinės reikšmės keliuko, kur niekas net nesivargins nupiešt linijas skiriasi kaip diena ir naktis. Taip pat skiriasi darbų įkainiai, žmonių atlyginimai ir t.t. Man tiesiog neatrodo logiška lyginti 1:1. Labiau iš savo darbo specifikos galiu pasakyti, kad priklausomai nuo to kaip yra paruošiamas pagrindas (kiek nukasta, koks užpildymas, kiek suspaudžiamas pagrindas, kokio storio sluoksnis pilamas tarp 'compactions', kaip atliekami testai, kokios priimtinos reikšmės, asfalto mišinys ir dar daug visokių detalių susideda) visa tai labai įtakoja kelio kokybę. Ir tarkim paimam 1km šviežiai nutiesto kelio Lietuvoje ir Danijoje. Tai Lietuvoje tikrai teko matyti, kad po metų pasidaro tokios provėžos, kad ratai įkrenta kaip į bėgius. Danijoje tokių dalykų dažnai nepasitaiko. Labai paprastas pavyzdys būtų tarkim reikia supilti pylimą iš smėlio. Kelio pakraštyje yra numatytas drenažo šulinys. Pagal reikalavimus kas 30-40cm užpildymo reikia pravažiuot supresuot tą smėlį. To supresavimo vertė turi būti sakykim ne mažesnė, nei 95%. Ta vertė turi būti matuojama 10x10 metrų tinkleliu. Šulinys ir drenažo vamzdžiai bus dedami vėliau ir smėlis pilamas atskirai. Bet sąlygos tokios pačios, kad max užpylus 40 cm smėlio reikia smėlį presuoti. Jeigu neužtikrini tinkamo QC, tai rangovas supils tą smėlį, kažkiek supresuos, bet nebūtinai patikrins ar smėlis pakankamai supresuotas, arba nebūtinai parinks tinkamas vietas atlikti testams. Rangovo interesas kuo greičiau atlikti darbą, nes visa įranga, žmonės kainuoja didelius pinigus, o visos tokios kokybės kontrolės atima pakankamai daug laiko. Bet Danijoje, jei neatliksi tokios kontrolės ir/ar nepateiksi ataskaitos kaip tie darbai buvo atlikti, tai užsakovas tiesiog lieps viską daryti iš naujo, kitaip darbai tiesiog nebus priimti. Kaip minėjau Lietuvoje neteko daug dirbti, bet ten pasirodė, kad rangovas maždaug daro ir svarbu kuo greičiau, o visokie popieriai ir kontrolės bus, kai jau bus pastatyta ir padaryta. Po to ir matom, kad šuliniai sukrenta žemyn, nes kažkas tinkamai nepasiruošė, nesupresavo pagrindo ir smėlio aplinkui. Dar būtų galima ginčytis dėl klimato įtakos ir kaip sunku suprojektuoti kelius pagal Lietuvišką klimatą lyginant šiuo atveju sakykim su Danišku, bet tai nėra kažkas, ką aš labai suprantu, tai visa diskusija būtų spekuliacijos lygio. Beje, dėl tavo įspūdžių, tai toks tiesiog yra Daniškas pastatų stilius. Man pirmą kartą irgi šokas, kai tik atvažiavau. Betoninės sienos, be jokios apdailos, net nedažytos, visi laidai prieš akis, ventiliacijos vamzdžiai, niekas nepaslėpta. Su laiku apsipratau ir dabar normalu atrodo. Langai irgi gali būti apgaulingi, nes jiems patinka mediniai langai su tokiais kabliukais pritraukt. Atrodo labai senoviškai, bet jie nebūtinai blogi. Priklausomai kiek esi linkęs mokėti, bet jie gali būti tikrai aukštos kokybės.

man lygiai ta pati patirtis.Daugelį dalykų daro geriau, tai ir keliai gal geriau laikosi. Švedijoj tiek ploto ir žmonių, kad BVP/km kaži ar lenkia lietuvą. Yra daug kas seno užsilikę (tie patys langai), bet jie buvo geresnės kokybės, tai niekas neskuba pakeisti. Man daug kas akį rėžia kaip seniena, o jiem viskas ok Aš pačiuose pietuose gyvenu, Blekingės apskrityje.

jilted, prie ko čia buhalteris? Buhalteris stastistikos nenaudoja. Ir aišku, kad nėra tas skaičius 1:1 kažką reiškiantis, tai yra "įdomioji statistika", kurią reiktų dar gerokai subalansuoti, kad būtų galima reikšmingas išvadas darytis, bet suprasti priežastis problemos - galima. Lietuvoje turime mažą gyventojų tankį, daug automobilių ir dar palyginus mažą pragyvenimo lygį. Gal tiksliau būtų sakyti, mažai mokesčių sumokame. Tai užsakovas užsakinėja minimalios patenkinamos kokybės kelią, nes jei užsakinėtų tokios pat aukštos kaip danai, tai tiesiog nupirktų pusę tiek, ar mažiau, kilometrų, nei dabar. Dėl stiliuko, na matyt stiliukas, ten konkrečiu atveju tai buvo aliumininis rėmas tiesiog laikantis stiklą, nevarstomas ir pan., ant jo pilna kondensato buvo, nors lauke apie 0 laipsnių tebuvo. Kur valgyti buvome, situacija ir panaši pasirodė. HardAxe, na greitai paskaičiavus, 1km Švedijoje BVP tenka 2,46 milijono USD, Danijoje 4,54, o Lietuvoje 0,66 milijono USD 1km kelio. Populiacija vienam km Švedijoje 48, Danijoje 78, Lietuvoje 33. Dabar aiškiau kas per situacija ir apie ką aš kalbu? Darbo kaina skiriasi (tik jau nebe tiek daug), bet medžiagų ir įrenginių kaina beveik vienoda, o pastarieji ir sudaro liūto dalį tiesiant kelią.