Netikėto šalčio užklupti Teksaso gyventojai gelbėjosi elektromobiliais, nors „Tesla“ garantijos tvarka tam prieštarauja

, nekreipk per daug dėmesio. Tiesiog pasiskolinau terminą iš vieno čia gana dažnai rašančio veikėjo, kuris visus su kažkokiais popieriais ir skaičiais dirbančius vadina buhalteriais.

Nustebino skaičiai. Galėjau lažitis, kad Švedijoj bus kelis kartus mažiau žmonių/km, turint omeny šalies dydį ir gyventojų tankumą.

Švedija didelė, bet daug visiškai negyvenamų teritorijų. Lietuvoje nerasi taško, kur 25 km į visas puses nebūtų nė vieno kelio, todėl man labai keista, kai žmonės pasiklysta Lietuvoje ir kelias dienas pasiklydę blaškosi. Kelių viso ilgis: Švedija 215 379, Danija 74 849, Lietuva 84 000. Ir dėl pakankamai didelės teritorijos, turime situaciją, kad Danijoje daugiau resursų keliui tenka beveik dvigubai nei Švedijoje, bet Švedijoje BVP vis tiek 4 kartus didesnis tam pačiam keliui. Tiesa, Švedijoje, ypač šiauriau, ir mažiau šalčio ciklų turėtų būti, ir ten fūrų vargu ar daug, tai ką noriu pasakyti, dar reikėtų žiūrėti sudėti kelių ir pan., pilnai gali būti, kad pas juos žvyrkelių ar retai naudojamų kelių daug, kurių ir tvarkyti reikia labai mažai. Norvegijoje žinau, kad daug kur, kur pagrindas yra uola, pirminis įrengimas kelio yra brangus, bet kai ant tokio pagrindo įrengi, tai kelias labai ilgaamžis, o darant rimtą kelio atnaujinimą, pagrindo ruošti iš naujo beveik nieko nereikia. Pas mus jei kokią autostradą iš esmės tvarko, tai nuima kažkur 2 metrus visko.

jei imsi mažesnius kelius tai švedai turi nemažai tokių paasvaltuotų 1.5 juotos be kelkraščių: https://www.google.com/maps/@61.3984068 ... 312!8i6656 https://www.google.com/maps/@63.4485103 ... 312!8i6656 https://www.google.com/maps/@56.26703,1 ... 384!8i8192 jei vidurio linija nupiešta jau galima džiaugtis, bet kuoliukų su atšvaitais juose nerasta, kas pas mus natūralu. Susmeigia tik žiemai tokius laikinus. Kad per sniegą kelią rastum Tas pats ir mieste, lopų/šulinių pakanka: https://www.google.com/maps/@56.0329419 ... 312!8i6656 ko nėra, tai lietuviškų kiemo duobių. Regioniniai keliai tikrai gerai prižiūrėti. Bet Danijoj ir maži asfaltuoti šunkeliai pasirodė idealūs.

Santykinai su gyventojų skaičiumi ar BVP, Danijoje šunkelių iš viso nerasta Lietuvoje, tuo tarpu, net ir žvyrkeliai itin platūs. Tiesiog atsižvelgiant būtent į geografinius, ekonominius dalykus ir populiaciją, keliai yra neblogi. Kas dėl duobių kiemuose ir įvažiavimuose į juos, pas mus yra socialinė/kultūrinė problema. Žemė po daugiabučiams, kaip ir paskirta daugiabučių savininkams, tik niekas nesitvarko dokumentų, tai kabo ant savivaldybės. Daugiabučių savininkai (butų) nesitvarko žemės dokumentų, nes tada ir už šlavimą šaligatvių, žolės pjovimą, mokės butų savininkai. Dar žiū po 20 metų ir kiemą sutvarkys. Taigi, daugiabučių kiemus turėtų butų savininkai ir tvarkytis, bet dauguma daugiabučių net bendrijos sukūrę nėra - jiems tai nerūpi. Kaip sprendžiasi daugumoje Švedijos ar Danijos kiemų situacija? Ten butų nuosavybė priklauso dažniausiai korporacijoms, viešojo sektoriaus įstaigoms, taigi jos ir vykdo priežiūrą, nereikia jokių sutikimų ir pan. Jei kiemą apleisi, nuomininkai turi teisę reikšti pretenzijas, ir priklausomai nuo sutarčių, gali net nuomos dydis būt mažinamas, arba neužtikrina tinkamų gyventi sąlygų - įvairių sprendimų pasaulyje yra. Atitinkamai, net ten kur daugiabutis yra bendra nuosavybė butų savininkų, ten įprasta ir priimtina, kad savo kiemą turi pats tvarkytis, pas mus dar išlenda tokių, kurie tiki, kad valstybė ir unitazą turi pakeisti, ar bent jau valstybei priklauso namo fasadas, komunikacijos name.