Ar norėtumėte pietums gauti porciją skaniųjų močiutės kotletų? O gal po darbo užkopti į Alpes ir įkvėpti gaivaus kalnų oro? Aštresnių pojūčių? Prašom: nusikelkite į Pompėją 79 metais ir visu kūnu patirkite Vezuvijaus išsiveržimą – lavos kaitrą, pelenų kvapą ir kartų skonį burnoje. Sveiki atvykę į 2030-uosius ir prisijungę prie pojūčių interneto (angl. Internet of Senses, IoS).

Tokią ateitį šiandien piešia technologijų vizionieriai, įvertindami pažangą, vystomas inovacijas, jų galimybes ir tai, ko galime tikėtis jas apjungę – nuo dirbtinio intelekto, virtualios ir papildytos realybės, iki daiktų interneto, 5G ryšio, robotikos bei kitų technologijų.

„Su išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ar virtualios realybės įrenginiu galime matyti ir girdėti ką tik užsimanę. Tačiau tai yra tik du iš penkių mūsų pojūčių. Kiti trys – uoslė, skonis, lytėjimas – tebėra praktiškai neišnaudojami. Tai tęsis neilgai: technologijų specialistai ir bendrovės jau vysto įvairiausius projektus bei idėjas, kurios stimuliuotų ir šiuos pojūčius. Kai tai įvyks, prasidės pojūčių interneto era“, – intriguoja Edgaras Deduchovas, „Telia Global Services Lithuania“ kompiuterizuotų darbo vietų skyriaus vadovas.

Pasinerkite į apjungtąją realybę

Pradėkime nuo atspirties taško – ką jau turime? Su papildytąja realybe jau kelerius metus galime gaudyti pokemonus žaidime „Pokemon Go“ ar savo svetainėje išdėlioti baldus iš IKEA katalogo įsidiegę „IKEA Place“ programėlę. Tuo tarpu virtualios realybės akiniai leidžia persikelti į virtualų pasaulį ir patirti žaidimus taip, lyg būtume juose.

Viena technologija perkelia daiktus į realų pasaulį, kita – nukelia į virtualųjį. Sujungę šių technologijų principus ir idėjas gausime apjungtąją realybę (angl. Merged Reality), kuomet virtualūs vaizdai ar informacija natūraliai įsilieja į realią aplinką.

„Tai galės būti mūsų akiniuose projektuojamos nuorodos, kaip pasiekti artimiausią kavinę. Arba per specialius lęšius matoma orų prognozė ir UV indeksas išėjus pasideginti. Duomenys apie prekę neįėjus į parduotuvę. Informacija apie žinomus objektus ar muziejaus eksponatus. Kitaip sakant, savotiškas „Shazam“ programėlės atitikmuo mūsų regoje, kuriuo galėsime naudotis net neišsitraukę telefono iš kišenės“, – pasakoja E. Deduchovas.

Nuo garsų filtro iki vertėjo ausyje

Technologijos smarkiai pažengė ir klausos srityje. Antai pirmosios pašalinius triukšmus pašalinančios „Bose“ ausinės pilnai uždengdavo ausis, o rudenį jos puikiai atstodavo kepurę. Dabar pašalinti aplinkos garsus gali pupos dydžio, belaidės, į ausis įstatomos ausinės.

Tokias ausines prijungus prie interneto ir išmokius atpažinti skirtingus garsus, jos galėtų ne tik užgožti visus aplinkos garsus, bet ir juos filtruoti. Tai leistų mums patiems pasirinkti, ką norime girdėti, o ko ne. Pavyzdžiui, eidami miesto gatve vasarą girdėtume paukščių čiulbėjimą ir tai, ką kalba greta einantis draugas, bet ne eismo triukšmą ir žmonių šurmulį.

Technologijos gali padėti ir bendrauti su kitakalbiais: jau kuriami virtualūs vertėjai, automatiškai verčiantys tiesioginę žmogaus kalbą. Juos ištobulinus, daugeliui mūsų užtektų mokėti tik vieną kalbą, o visa kita atliktų ausinės.

Nauja apsipirkimo ir bendravimo patirtis

Lytėjimo, kaip ir kitų žmogaus pojūčių, srityje pasistūmėta gerokai mažiau. Taip, telefonai ir laikrodžiai gali vibruodami pranešti apie skambutį ar žinutę, o žaidimų pultai labiau įtraukti į žaismą. Tačiau lytėjimas apima kur kas daugiau – liesdami galime įvertinti daikto tekstūrą, kietumą, aštrumą, temperatūrą bei daugybę kitų savybių.

„Šiandien apsipirkdami internetu matome tik kaip daiktas atrodo, tačiau įsivaizduokite, kaip viskas pasikeistų, jei galėtumėte įvertinti ir kitus aspektus – pajausti drabužių, batų ar baldų medžiagą, jų dydį, įvertinti tvirtumą ir kitus dalykus, – sako E. Deduchovas. – Lytėjimo technologijos svarbios ir kitose srityse, nuo medicinos iki virtualių susitikimų. Pavyzdžiui, atlikdami operaciją chirurgai galėtų jausti pacientą, o viso kūno kostiumai leistų nuotoliniu būdu apkabinti artimuosius.“

Kitokia teleportacijos forma

Uoslė ir skonis kol kas sulaukia mažiausio dėmesio, kita vertus – juos ir atkurti, perteikti sudėtingiausia. Tačiau žmogui šie pojūčiai yra ypatingai svarbūs. Juk ir kūdikiai su įvairiais daiktais visų pirma susipažįsta instinktyviai juos dėdami į burną. Be to, skonis ir kvapas yra vieni ilgiausiai išliekančių pojūčių, galinčių atgaivinti net tolimos vaikystės prisiminimus.

Kol kas apie unikalius Azijos virtuvės skonius nekalbama, bet jau vystomi įrenginiai, galintys sustiprinti saldumo, sūrumo ar rūgštumo pojūtį. Pavyzdžiui, cukraus negalintis vartoti žmogus gerdamas kavą jaustų saldumą, nors cukraus ten nebus nė šaukštelio. Kas žino, galbūt ateityje vartydami virtualų nuotraukų albumą burnoje galėsite pajausti savo 10-ojo gimtadienio torto ar atostogų metu valgytų ledų skonį? Arba ne tik matyti rožės nuotrauką telefono ekrane, bet ir ją užuosti?

„Dabar pabandykite visa tai – vaizdą, garsą, lytėjimą, skonį, kvapą – sujungti į vieną visumą. Iš esmės, tai leistų nusikelti praktiškai bet kur ir patirti, ką tik norime. Kitaip sakant, jei galėsite tai įsivaizduoti, galėsite tai ir patirti. Savotiška teleportacijos forma neperžengiant namų sienų“, – apibendrina „Telia Global Services Lithuania“ ekspertas.

Komentarai ()