GPS yra pasaulį keičianti technologija. Tai taip pat nepaprastai trapi, lengvai apgaunama ir jautri įsilaužimams sistema. Štai kodėl JAV karinis jūrų laivynas ir jūrų korpusas ieško navigacijos „plano B“.

Prieš dvidešimt šešerius metus, 1995 m., JAV oro pajėgos pasiekė svarbų etapą: jos palydovinė visuotinės padėties nustatymo sistema (GPS) pradėjo veikti pilnu pajėgumu. Šiandien GPS nukreipia mūsų pasaulį, pradedant supertanklaiviais ir baigiant picų pristatymu. Tačiau prieš sukuriant šį šiuolaikinį navigacinį stebuklą, kad rastų kelią žmonės žiūrėjo į dangų.

Šimtmečius, naudodami sekstantą, jūrininkai galėjo pažymėti laivo vietą atlikdami kelis skaičiavimus, kad nustatytų žvaigždės padėtį horizonto atžvilgiu. Dabar šios jūrų tradicijos aukštųjų technologijų versija grįžta į praktiką.

GPS šiais laikais yra nepakeičiamas, tačiau jis yra nepaprastai trapus. Jį galima suklastoti su netikru palydovo signalu, įsilaužti arba tiesiog sunaikinti. Tačiau, visa tai negalioja vienam dalykui – žvaigždėms.

Navigacija pagal žvaigždes

Tai buvo ne taip seniai kaip gali pasirodyti.

JAV laivynas tapo mažiau priklausomas nuo tradicinio sekstanto dar Antrojo pasaulinio karo metais, kai atsirado radijo navigacijos įrankiai, tačiau dangus išliko svarbiu jūrininkų ir ypač pilotų žemėlapiu. Tokie Antrojo pasaulinio karo bombonešiai, kaip „B-17 Flying Fortress“, turėjo astrodomą – skaidrų pusrutulį, leidusį navigatoriui stebėti žvaigždes.

Po karo ir raketos variklio gimimo mokslininkai ėmė į raketas montuoti tokio paties tipo dangiškuosius navigatorius.

6-ajame dešimtmetyje sukurtoje sparnuotojoje raketoje „SM-62 Snark“ buvo sumontuota pirmoji automatinė dangaus navigacijos sistema – beveik toną sveriantis mechaninis-elektrinis prietaisas.

„Snark“ navigatorius turėjo mažą teleskopą, pritvirtintą ant trijų kardaninių velenų, kurie sukosi nukreipdami teleskopą į tam tikrą dangaus plotą. Ankstyvasis fotojutiklis nustatė žvaigždes regėjimo lauke ir išmatuodavo jų kampus, atpažindamas juos iš žvaigždžių katalogo. Kūrėjai teigė, kad „Snark“ sugebėjo naviguoti maždaug trijų kilometrų atstumu, tačiau praktiškai niekada taip gerai neveikė.

Po kelių dešimtmečių inžinieriai „B-2“ bombonešyje ir raketoje „Trident“ pastatė modernizuotus dangaus navigatorius, maždaug mikrobangų krosnelės dydžio.

„Boeing“ orientavimo remonto centro observatorija Hite, Ohajo valstijoje, kas kelias dienas tikrina Šiaurinės žvaigždės padėtį ir naudoja matavimus kalibruodama karines navigacijos ir orientavimo sistemas. Šiuolaikinėse raketose dangaus navigacija naudojama kartu su inercine navigacijos sistema (INS).

Nors dangaus navigacija išliko tokiose nišinėse srityse kaip raketos, GPS išstūmė konkurentus, nes ji tiksli ir pigi. Tačiau GPS veikia tik tada, kai yra geras palydovo signalas, o priešininkai tą silpnybę labai gerai žino.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()