Pirmoji sovietų intervencija į Afganistaną įvyko ne 1979 m., o gerokai anksčiau – apie ją net buvo draudžiama rašyti istorinėje literatūroje: kaip Sovietų Sąjunga slapta įsivėlė į konfliktą ir kodėl rėmė monarchą vietoj revoliucionierių (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Puikiai aprūpintas, ginkluotas kulkosvaidžiais ir artilerija, karinis dalinys įžengė į Afganistaną 1929 m. balandžio 15 d. Su oro parama dalinys sumušė Afganistano pasienio karius ir žengė toliau į Balkho provinciją į pagrindinį Mazar-i-Sharif miestą.
Tuo pat metu nušalintas suverenas Amanullah Chanas paliko Kandaharą, kur pasislėpė pabėgęs iš Kabulo, ir su 14 000 karių patraukė link Afganistano sostinės, kurią buvo užėmęs Habibullah.
Per miesto šturmą sovietų kareiviai pamiršo, kad turi apsimesti afganais, ir puolė šaukdami rusų karo šūkius: „Ura!“.
Po to, kai Mazar-i-Sharif buvo paimtas, afganai paskelbė džihadą prieš įsibrovėlius ir blokavo sovietų karius mieste. Norėdami padėti Primakovo kariams, į šalį įžengė antrasis 400 vyrų būrys, vadovaujamas „Zalim Khano“ (sovietų kavalerijos vado Ivano Petrovo).
Jungtinės sovietų pajėgos sėkmingai įveikė apgultį, sutriuškino Habibullah nacionalinę gvardiją ir basmačių dalinius ir per Balkh miestą skubėjo Kabulo link.
Tačiau gegužės 22 dieną pasirodė žinia, kad Amanullos kariai patyrė katastrofišką pralaimėjimą netoli Kabulo ir jis pats pabėgo iš šalies ir niekada nebegrįžo. Nebeliko jokių priežasčių, kodėl sovietų kariuomenė liko Afganistane, ir dalinys buvo skubiai grąžintas namo.
Nepaisant pradinės Habibullah ir jo šalininkų karinės sėkmės, galiausiai 1929 m. spalio 13 d. juos nuvertė Mohamedo Nadiro vadovaujamos pajėgos – po pergalės Nadiras tapo į Afganistano karaliumi, kuris valdė iki nužudymo 1933 m. lapkričio 3 d.
Afganistano karinės operacijos metu sovietų kariai nukovė daugiau kaip 8000 priešo kareivių ir prarado 120 vyrų. Sovietų kariniuose dokumentuose ši operacija buvo minima kaip kova su banditais Sovietų Centrinėje Azijoje. Apie šią akciją buvo draudžiama rašyti istorinėje literatūroje.
