Tokių lenktynių iki šiol dar nesate matę – skraidantis lenktyninis elektromobilis atliko pirmąjį istorinį skrydį: pilotuojamos lenktynės startuos jau kitais metais (Video) (1)
„Airspeeder“ šiais metais pradės nuotolinių lenktynių seriją, prieš pradėdamas pilotuojamas lenktynes 2022 m.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bendrovė „Airspeeder“, siekianti surengti skraidančių automobilių lenktynių serijas, birželio 17 d. paskelbė, kad įvyko pirmasis istorinis skrydis, rašoma CNET pranešime.
Bendrovės „Alauda Aeronautics Mk3“ nepilotuotas „eVTOL“ (vertikalaus kilimo ir tūpimo) multikopteris, valdomas nuotoliniu būdu, pirmą kartą skrido Pietų Australijos dykumoje, stebint šalies civilinės aviacijos saugos tarnybai.
Pirmasis „Alauda Mk3“ skraidančio automobilio skrydis atveria kelią pirmosioms „Airspeeder“ lenktynėms vėliau šiais metai – bendrovė siekia pradėti savo nuotoliniu būdu valdomų skraidančių elektromobilių lenktynių seriją, pavadintą EXA.
Bendrovė teigia, kad pirmiausia EXA seriją sudarys „iki keturių komandų su dviem nuotoliniais pilotais vienoje komandoje“ ir, kad ji veiks kaip bandomoji serija.
„Airspeeder“ anksčiau pareiškė, kad „pirmąją pasaulyje pilotuojamų skraidančių elektromobilių lenktynių seriją“ pradės jau 2022 m.
EXA serijoje pilotai iš žemės valdys savo „Alauda Aeronautics Mk3“ skriadykles, o aparato matomą vaizdą matys ekranuose. Lenktynių metu bus išbandomos įvairios technologijos kaip „Airspeeder LiDAR“ ir „Machine Vision“ kuriami „virtualūs jėgos laukai“, kurie galiausiai bus pritaikyti žmonių pilotuojamoms serijoms.
„Alauda Aeronautics Mk3“ sveria tik 100 kg ir turės 96 kW elektrinę jėgos pavarą, leidžiančia pasiekti 201 km/val. greitį.
„Airspeeder“ taip pat teigia, kad visiškai elektrinio anglies pluošto kėbulas leis pakeisti akumuliatorių per 20 sekundžių.
Neseniai paskelbtame pranešime spaudai „Airspeeder“ įkūrėjas Mattas Pearsonas teigė, kad bendrovė nori atlikti „tą patį vaidmenį, kurį „Formulės 1“ pradininkai atliko beveik prieš šimtmetį, skatindami techninę plėtrą ir siekdami visuomenės pritarimo naujai mobilumo revoliucijai“.
