Elektrinės ir hibridinės transporto priemonės priklauso nuo daugybės vario, o vario ir kitų metalų paklausa auga.

Strateginiai metalai yra svarbūs šalių ekonomikoms, nacionaliniam saugumui ir žaliosios energijos iniciatyvoms.

2018 m. vasario mėn. JAV Vidaus reikalų sekretorius pateikė 35 mineralų, kurie laikomi kritiniais JAV, sąrašą: aliuminis (boksitas), stibis, arsenas, baritas, berilis, bismutas, cezis, chromas, kobaltas, galis, germanis, hafnis, indis, litis, magnis, manganas, niobis, platinos grupės metalai, kalis, renis, rubidis, skandis, stroncis, tantalas, telūras, alavas, titanas, volframas, uranas, vanadis ir cirkonis.

Daugelis šių metalų buvo įtraukti į pirmąjį strateginių metalų sąrašą, kurį 1973 m. sukūrė JAV geologijos tarnyba.

Tada metalai buvo reikalingi naftos perdirbimui ir stiklo gamybai, o šiandieniniame sąraše yra metalų, reikalingų elektrinių transporto priemonių varikliams, raketų valdymo sistemoms ir palydovams.

Remiantis naujausia „PBS Newshour“ ataskaita, šiuo metu Kinijos kontrolėje yra 80 proc. pasaulio ličio jonų akumuliatoriams reikalingų medžiagų, 77 proc. pasaulio akumuliatoriaus elementų medžiagų ir 60 proc. viso pasaulio baterijų komponentų.

Kinija taip pat palaiko nacionalinius rezervus ir, remiantis neseniai paskelbtu straipsniu „Reuters“, 2021 m. birželio 16 d. Kinija paskelbė apie planą į rinkas paleisti kai kurias metalų – vario, aliuminio ir cinko – atsargas. Šiuo žingsniu Kinija siekia kontroliuoti prekių kainas.

Kinija yra didžiausia pasaulyje metalų vartotoja, o kai kurių jos atsargų paleidimas į rinką gali turėti didelės įtakos pasaulinei pasiūlai ir paklausai.

Remiantis „Bloomberg“ straipsniu, tikimasi, kad Kinija keliomis partijomis į rinką įlies 150 000 tonų cinko, 200 000 tonų vario ir 500 000 tonų aliuminio.

Paskutinį kartą Kinija dalį savo atsargų pardavė 2010 m., tarp kurių buvo aliuminis, cinkas, švinas, magnis, plieno gaminiai, guma ir plaušiena.

Remiantis kitu „Reuters“ 2019 m. rugsėjo mėnesio straipsniu, siekdama sumažinti metalų priklausomybę nuo Kinijos, JAV sudarė dešimties šalių kasybos konsorciumą, skirtą metalų atsargoms atrasti ir plėtoti.

Be JAV, kitos šalys yra: Australija, Botsvana, Peru, Argentina, Brazilija, Kongo Demokratinė Respublika, Namibija, Filipinai ir Zambija.

„Energy Resource Governance Initiative“ (ERGI) administruojama JAV pasidalins savo kasybos patirtimi su kitais konsorciumo nariais, kai jie ieškos ličio, vario ir kobalto.

JAV taip pat dirbs su kitomis šalimis, kad jų kasybos pramonė būtų patraukli tarptautiniams investuotojams.

Kinija turi daugiausia gamtos išteklių

Pasaulio atlaso duomenimis, šalys, turinčios daugiausia gamtos išteklių, yra šios:

• Kinija - gamtos ištekliai vertinami 23 trln. USD; pagrindiniai jos ištekliai yra akmens anglis, reti žemės metalai, mediena, stibis, auksas, grafitas, švinas, molibdenas, fosfatai, alavas, volframas, vanadis ir cinkas. Kinija yra antra pagal dydį boksito, kobalto, vario, mangano ir sidabro gamintoja pasaulyje.
• Saudo Arabija - apskaičiuota, kad 34,4 trln. USD vertės gamtos išteklius sudaro nafta. Saudo Arabija turi apie 17 proc. visų pasaulyje aptiktų naftos atsargų ir ketvirta pagal dydį pagal gamtinių dujų atsargas. Kiti Saudo Arabijos gamtos ištekliai yra varis, lauko špatas, fosfatas, sidabras, siera, volframas ir cinkas.

Tęsinys kitame puslapyje:

• Kanada - turėdama apie 33,2 trln. USD gamtos išteklių, turi trečius pagal dydį naftos telkinius po Venesuelos ir Saudo Arabijos. Šalyje taip pat gausu gipso, kalkakmenio, akmens druskos, kalio, anglies ir urano. Kanados pagrindinius metalų telkinius sudaro varis, švinas, nikelis, cinkas, auksas, platina ir sidabras. Kanada yra didžiausia gamtinių dujų ir fosfatų tiekėja pasaulyje ir trečia pagal dydį medienos eksportuotoja.
• Indija – šalies kasybos ir metalo pramonė dar 2010 m. buvo verta daugiau nei 106,4 mlrd. USD, joje yra ketvirtos pagal dydį anglies atsargos, taip pat boksitas, chromitas, deimantai, kalkakmenis, gamtinės dujos, nafta ir titano rūdos. Indija teikia daugiau kaip 12 procentų pasaulio torio, daugiau kaip 60 procentų žėručio ir yra pirmaujanti mangano rūdos gamintoja.
• Rusija - jų gamtos ištekliai yra 75 trln. USD vertės, o pagal mineralų gamybos vertę ji turi trečią pagal dydį kasybos pramonę pasaulyje. Rusija yra pagrindinė aliuminio, arseno, cemento, vario, magnio, azoto, paladžio, silicio ir vanadžio gamintoja. Rusija yra antra pagal dydį (po Kinijos) retųjų žemių mineralų eksportuotoja pasaulyje.

Didžiausių gamtos išteklių turinčių šalių dešimtuke taip pat yra Brazilija, JAV, Venesuela, Kongo Demokratinė Respublika ir Australija.

Asteroidų gavyba

Žemėje išeikvojant išteklius, asteroidų kasimo idėja gali tapti vis pelningesnė ir realistiškesnė alternatyva. Kai Žemė susiformavo prieš daugiau nei 4 milijardus metų, gravitacija daugelį elementų sutraukė nuo plutos žemyn į šerdį, kur jų neįmanoma pasiekti šiuolaikinėmis technologijomis.

Tada asteroidų smūgiai į jauną Žemę priartino prie paviršiaus labai reikalingus metalus, tokius kaip auksas, kobaltas, geležis, manganas, molibdenas, nikelis, osmis, paladis, platina, renis, rodis, rutenis ir volframas.

Iki šiol buvo atliktos trys misijos po asteroidus: „Hayabusa“, kurią sukūrė Japonijos aviacijos ir kosmoso tyrimų agentūra, nusileido ant asteroido „Itokawa“ 2005 m. lapkričio mėn.

„Hayabusa2“ 2018 m. birželio 27 d. pasiekė netoli Žemės skriejantį asteroidą „162173 Ryugu“, kur zondas pusantrų metų rinko mėginius. Šiuos mėginius jis pargabeno į Žemę 2020 m. gruodžio 5 d.

2016 m. rugsėjo 8 d. NASA pradėjo savo OSIRIS-REx misiją į asteroidą „101955 Bennu“, kurį pasiekė 2018 m. OSIRIS-REx sėkmingai surinko mėginių pavyzdžių, tačiau dalis mėginių buvo prarasta, kai užstrigo atviras talpyklos dangtis. NASA nustatė, kad zondas išlaikė pakankamai medžiagos, o OSIRIS-REx vėl grįš Žemėje 2023 m. rugsėjo 24 d.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Interesting Engineering

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()