Burių amžiuje, kai laivai buvo pagaminti iš medžio, ugnis buvo pagrindinis jūreivių priešas, ir šis baisus įrankis karo metu buvo naudojamas žiauriais būdais skandinant priešo laivus.

Senovės graikų sukurtas apsukrus metodas buvo padegti vieną savo laivą, prikrautą degios medžiagos, tokios kaip degutas ir terpentinas, ir nukreipti jį priešo laivyno link. Toks ugnies laivas gali itin greitai ir žiauriai sunaikinti priešą.

VII amžiuje graikai atrado, kad iš naftos, sumaišytos su negesintomis kalkėmis, susidaro toks stipriai degus produktas, kuris liečiantis su vandeniu užsidega. Tai buvo pirmasis pasaulyje uždegantis ginklas, kurį graikai efektingai panaudojo ugnies laivuose.

Laivų statybos pažanga ir parako išradimas padidino šių ginklų destruktyvų potencialą. Ugnies laivai nebebuvo tik įrankiai padegti priešo laivyną ar dokus, o plaukiojančios bombos, skirtos sunaikinti kuo daugiau laivų siaubingais sprogimais.

1585 metų žiemą Antverpeną apgulė Ispanijos Nyderlandų Habsburgų pajėgų vado Aleksandro Farnese armija, pastačiusi tiltą per Scheldt upę tarp Antverpeno ir jūros, efektyviai uždariusi miesto vandens kelius. Idėja buvo marinti miesto gyventojus badu.

Norėdami nutraukti blokadą, olandai pasamdė italų karo inžinierių Federigo Giambelli, kuris turėjo garsią reputaciją dėl savo žinių įvairiose mokslo srityse.

Giambelli pažadėjo sunaikinti tiltą ir pareikalavo, kad jam būtų perduoti trys dideli prekybiniai laivai, kuriuos jis pasirinko iš miesto laivyno. Giambelli prašymas buvo atmestas ir jam buvo leista pasiimti tik du mažesnius laivus, pavadintus „Fortuyn“ ir „Hoop“.

Giambelli buvo pasibjaurėjęs olandų taupumu tokiomis svarbiomis progomis, tačiau tuo pat metu jis buvo pasiryžęs parodyti savo galią net ir turėdamas tokius ribotus išteklius.

Giambelli pavertė du laivus į dvi didžiausias bombas, kokias Europa iki šiol matė. Jis juos pavadino „pragaro degintojais“ („hellburners“).

Laivų triumų viduje Giambelli iš plytų pastatė 12 m ilgio ir 5 m pločio bei 1,5 m storio sienomis „ugnies kamerą“. Jis užpildė ją 3200 kg aukštos kokybės suspaustu paraku, o po to kamerą uždengė stogu, pagamintu iš senų antkapių, užplombuotų švinu.

Ant kameros ir tuščiose vietose aplink jis pridėjo uolienų, geležies šukių ir kitų sviedinių mišinį, kurie veiktų kaip skeveldros. Visa tai buvo padengta įprastu mediniu deniu, imituojant įprasto laivo išvaizdą.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()